Šią savaitę turėtų pradėti veiklą darbo grupė, kuri rengs rekomendacijas, kaip gamintojai turėtų informuoti apie produktus, neturinčius „e” priedų.
Dirbs intensyviai
Po to, kai gamintojams pavyko pasiekti, kad iš jų nebūtų reikalaujama tyrimais įrodyti, kad produktuose, paženklintuose „be e”, „be konservantų” ir pan., iš tiesų tokių medžiagų nėra, kilo abejonių, ar vartotojai ir toliau nebus kvailinami.
Siekdama nuraminti rinkos dalyvius Žemės ūkio ministerija (ŽŪM) balandžio viduryje paskelbė sudaranti darbo grupę, kuri iki birželio vidurio turėtų parengti išskirtinumą produktui suteikiančių nuorodų naudojimo sąlygas. Tačiau ši darbo grupė iki šiol nesukurta ir dar nepradėjo dirbti.
0äTikiu, kad ministras jau pirmadienį pasirašys įsakymą, kuriuo darbo grupė įgys teisę ir pareigą atlikti šį darbą”, – tikino Saulius Jasius, ŽŪM Išteklių ir kokybės politikos departamento direktorius.
Pasak jo, grupė pirminius pasiūlymus turėtų parengti ir pateikti svarstyti jau iki birželio 1 d. Pašnekovas tikino, kad darbo grupė bus pajėgi taip greitai pateikti pirmuosius rezultatus. Esą šiuo metu jau surinkta ir apibendrinta kitų ES valstybių praktika.
„Šiuo atveju jau turime pirminį įdirbį ir norime, kad greičiau būtų susiderinta. Darbo grupė sukurta būtent tam, kad galėtume greičiau priimti pasiūlymus. Siekiame greičio šiuo atveju. Norime kuo greičiau pakeisti sistemą, kuri dabar ne visiškai atitinka vartotojų lūkesčius”, – paklaustas, ar darbo grupė per tokį trumpą laiką sugebės pateikti apčiuopiamą rezultatą, kalbėjo S. Jasius.
Tyrimų nereikalaus?
Nors darbo grupė dar nepradėjo veiklos, veikiausiai reikalavimo pateikti laboratorinių tyrimų protokolus, kuriais būtų įrodoma, kad maisto produktas išties neturi maisto priedų ar konservantų, greičiausiai bus atsisakyta.
Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT) pripažino, kad nėra teisės aktų, kurie jai leistų reikalauti minėtų tyrimų. Tad šiuo metu leidžiama tiekti į rinką maisto produktus be maisto produktų sudėtinių žaliavų ir galutinių maisto produktų laboratorinių tyrimų protokolų kopijų.
„Gamintojai ir importuotojai gali prekiauti, bet atsako už maisto produktų, esančių Lietuvos rinkoje, ženklinimą išskirtine informacija apie maisto priedus ir konservantus ar jų nebuvimą”, – sakė VMVT Veterinarijos sanitarijos ir maisto skyriaus vyr. specialistė Vaida Svetulevičiūtė.
Padėtis pasikeistų tuo atveju, jei sveikatos apsaugos ministras pakeistų dabar galiojančias higienos normas.
„Mūsų tikslas įvesti tvarką. Įstatymų ar jų pakeitimų nereikia, turėtų pakakti tvarkos ar elgsenos gairių. Tos tvarkos reikia ne tik vartotojams apsaugoti, bet ir gamintojams, kad atsirastų daugiau aiškumo, kaip galima žymėti produktus ir informuoti apie produktų išskirtinumą neklaidinant vartotojų”, – dėstė ŽŪM atstovas.
Efektas bus
Nors pralaimėjusi mūšį ir priversta pripažinti, kad neteisėtai norėjo iš gamintojų reikalauti laboratorinių tyrimų protokolų, VMVT tikina, jog teigiamas efektas buvo pasiektas ir pokyčiai jau vyksta.
„Po to, kai pradėta kalbėti apie galimą tvarkos pasikeitimą, 80 proc. gamintojų atsisakė ženklinimo „be e” ir pan., ypač tai pasijuto tarp prieskonių gamintojų. Kita dalis gamintojų reikalauja taisyklių, kuriomis galėtų vadovautis ženklindami produktus”, – pasakojo V. Svetulevičiūtė.
Apsiribos skundais
VMVT tikino, jog šiuo metu visiškai pakanka jau egzistuojančių teisės aktų, kad gamintojas būtų įpareigotas ant gaminių pakuotės pateikti tik teisingą informaciją apie gaminį, o už vartotojų klaidinimą būtų baudžiamas. Tačiau tos pačios tarnybos atlikti tyrimai įrodo, kad gamintojai pastaraisiais metais ėmė piktnaudžiauti ir siekdami padidinti pardavimą net ir produktus su maisto priedais žymėjo kaip jų neturinčius. Tad kyla klausimas, kas pasikeis atsiradus dar vienai tvarkai ar rekomendacijoms?
Pasak V. Svetulevičiūtės, šiuo metu VMVT nenumato specialių patikrų, per kurias būtų aiškinamasi, ar produktai, pažymėti kaip neturintys maisto priedų, iš tiesų tokie yra. „Nėra tikslo”, – sakė pašnekovė.
Tačiau tyrimų bus imtasi, jei bus gauti vartotojų skundai. „Jei vartotojui kyla abejonių, jis turi teisę kreiptis į tarnybą ir mes pradėsime tyrimą”, – aiškino VMVT specialistė.
„Manau, kad gamintojai patys turi būti sąmoningi ir pagrįsti savo teiginius”, – pridūrė ji ir tikino, kad bet kokiu atveju nėra žalingų priedų, jei juos leidžia Lietuvoje galiojantys teisės aktai.
Neatlaikė gamintojų puolimo
Nacionaliniame maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo institute ištyrus 91 produkto, paženklinto kaip neturinčio „e” priedų, konservantų ar pan., mėginius, septyniuose nustatyta maisto priedų. Tai ir nesusipratimai, kai produktuose natūraliai atsiranda tam tikrų priedų, vertė valdžios institucijas imtis griežtesnių veiksmų.
Tačiau gamintojai pasipriešino, tikindami, kad VMVT neturi teisinio pagrindo reikalauti papildomų tyrimų prieš patiekiant produktus į prekybą. Be to, buvo teigiama, kad dėl tokių reikalavimų brangtų produkcija, o gamintojai įgytų teisę iš valstybės reikalauti atlyginti milijoninę žalą.
Paaiškėjo, jog Lietuvoje galiojančios sveikatos apsaugos ministro patvirtintos higienos normos nereikalauja, kad gamintojai laboratoriniais tyrimais turėtų pagrįsti maisto produktų ženklinimą, sudedamąsias dalis, jų nebuvimą, reklamuojamus teiginius.
