Vyriausybė neapsisprendžia, kurį dirbtinio apvaisinimo įstatymo projektą ji palaiko labiau, tad ketina Seimui pateikti išvadą, kad ministrai pritaria abiem.
Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) vadovai trečiadienį per Vyriausybės posėdį siūlė Ministrų kabinetui pritarti liberalesniam buvusio sveikatos apsaugos ministro liberalcentristo Algio Čapliko pateiktam Pagalbinio apvaisinimo įstatymo projektui, kuris leidžia lytinių ląstelių donorystę ir embrionų šaldymą.
Tuo metu Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM) atstovai ragino pritarti konservatyvesniam „darbiečių” Dangutės Mikutienės ir Vytauto Gapšio teikiamam Dirbtinio apvaisinimo įstatymo projektui, draudžiančiam tiek lytinių ląstelių donorystę, tiek embrionų šaldymą.
Premjeras Andrius Kubilius per posėdį siūlė ministrams siųsti Seimui abi nuomones.
„Mes, Vyriausybė, nenorime priimti vienos ir nusvertos nuomonės, tad siunčiame abi nuomones, Seimas turi apsispręsti. (…) Tegu Seimas pyksta, kad nepareiškėme aiškios nuomonės”, – per Vyriausybės posėdį sakė premjeras.
Ministrų kabinetas galutinį nutarimą šiuo klausimu ketina priimti po savaitės.
Seimas po pateikimo yra pritaręs abiem įstatymo projektams, kuriais reglamentuojamos dirbtinio apvaisinimo procedūros. Parlamento Sveikatos reikalų komitetui pavesta projektus sujungti.
Kunigas Ričardas Doveika po Vyriausybės posėdžio pakartojo, kad Katalikų bažnyčia nepritaria nė vienam projektui, bet patobulintas konservatyvusis variantas esą jai būtų labiau priimtinas.
„Nepalaikydama nė vieno – Dirbtinio ar Pagalbinio – apvaisinimo įstatymo, Bažnyčia yra išreiškusi savo nuomonę, jog D.Mikutienės ir V.Gapšio įstatymas yra tas, kuriuo galima toliau dirbant, koreguojant ir tobulinant bandyti šią problemą spręsti”, – žurnalistams teigė kunigas.
Be kita ko, jis tvirtino, kad lytinių ląstelių ir embrionų donorystė bloga tuo, kad „pakerta visuomenės pasitikėjimą” donoryste apskritai, atima iš vaiko teisę žinoti savo šaknis, o siūlymas finansuoti dirbtinį apvaisinimą Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšomis esą būtų smūgis lėšų kitam gydymui laukiantiems žmonėms.
Lietuvoje iki šiol nėra įstatymo, kuris reglamentuotų dirbtinį apvaisinimą. Pagalbinio apvaisinimo procedūras teikia tik privačios medicinos įstaigos, kurios vadovaujasi 1999 metų sveikatos apsaugos ministro įsakymu „Dėl Dirbtinio apvaisinimo tvarkos patvirtinimo”.
Jame numatomas moters dirbtinis apvaisinimas tik sutuoktinio lytinėmis ląstelėmis, taip pat nustatyta, kad tokiu būdu gali būti apvaisinamos ne vyresnės kaip 45 metų amžiaus moterys.
Kol pagalbinis apvaisinimas nėra įtvirtintas įstatymu, nevaisingos šeimos negali iš valstybės tikėtis gydymo išlaidų kompensavimo.
Lietuvoje oficialaus nevaisingumo registro nėra. Remiantis Statistikos departamento duomenimis, vaikų neturi daugiau nei 55 tūkst. vaisingo amžiaus (18-49 metų) šeimų, tuo metu epidemiologiniais skaičiavimais, Lietuvoje yra apie 50 tūkst. nevaisingų šeimų, ir kasmet jų padaugėja 2 tūkstančiais.
