Vokietijos nacionalinis ligų kontrolės centras pranešė, kad užregistravo 94 naujus bakterijos E.coli sukeltos žarnyno infekcijos atvejus.
Roberto Kocho institutas pranešė, kad šalyje užregistruotų šios ligos atvejų skaičius antradienį pasiekė 2 tūkst. 325, tuo tarpu kitose Europos valstybėse jų tebėra apie šimtą.
Naujų registruojamų susirgimų skaičiaus mažėjimas gali būti ženklas, kad epidemija pradeda slūgti, skelbia institutas ir perspėja, kad dar neaišku, ar tokios tendencijos išsilaikys ir per kitas artimiausias dienas.
Dar dvylikai naujų žmonių pasireiškė rimtos ligos komplikacijos, dėl kurių gali visiškai sutrikti inkstų veikla. Iš viso užregistruoti 642 žarnyno infekcijos komplikacijų atvejai.
Per mėnesį nuo komplikacijų, kilusių užsikrėtus hemoraginį enteritą sukeliančiomis E.coli (EHEC) bakterijomis, Europoje per mėnesį mirė 23 žmonės.
Vis mažiau lieka laiko bakterijos E. coli proveržio šaltiniui nustatyti
Vokiečių tyrėjams lieka vis mažiau laiko surasti pražūtingo bakterijos E. coli proveržio šaltinį, pasėjusį baimę visoje Europoje bei pridariusį fermeriams milijoninių nuostolių, pareiškė Pasaulinės sveikatos organizacijos (PSO) ekspertas.
Vokiečių pareigūnai toliau ieško žarnyno infekcijos, pratrūkusios gegužės 2 dieną, priežasčių. Praėjusią savaitę jie neteisingai apkaltino ispanų agurkų augintojus, vėliau paskelbė, kad infekcijos sukėlėjai – Šiaurinėje Vokietijos dalyje daigintos sėklos.
„Jeigu mes negalime atskleisti tikros priežasties per savaitę, mes galime jos niekada nesužinoti”, – pareiškė PSO atstovas Guenaelis Rodier.
Jis sakė, kad užkrėstos daržovės greičiausiai dingo iš prekybos, ir vokiečių specialistams bus sunku nustatyti sąsajas su užkrėstais produktais, praėjus savaitėms po pirmo infekcijos protrūkio.
„Kaip tik dabar Vokietijoje žmonės klausinėjami apie produktus, kuriuos jie valgė beveik prieš mėnesį. Labai sunku pasakyti, kiek tiksli yra ši informacija”, – sakė jis.
Be detalios informacijos, ką valgė susirgęs žmogus, labai sunku atsekti infekcijos šaltinį, pažymėjo PSO ekspertas.
„Galutiniai įrodymai bus gauti iš laboratorijos, tačiau pirmiausia reikalinga rasti epidemiologines sąsajas su įtariamu maistu”, – sakė jis.
Kiti ekspertai dar griežčiau kritikuoja Vokietijos tyrėjus, stebėdamiesi, kodėl tiek daug laiko reikia užkrato šaltiniui nustatyti.
„Jeigu jūs mums duotumėte 200 pavyzdžių ir 5 dienas, mes turėtume nustatyti proveržio šaltinį”, – sakė amerikiečių epidemiologas Michaelas Osterholmas.
