Vilniuje užfiksuotas didesnis už vidutinį Lietuvoje sergamumas vėžiu ir pastebima, kad sergančiųjų vis kasmet vis daugėja.
Sparčiausiai augantis sergamumas piktybiniais navikais stebėtas vyresnių nei 65 metų amžiaus asmenų grupėje, mažiausias – amžiaus grupėje iki 17 metų. Tačiau bendrai sergančiųjų vėžiu daugėja visose amžiaus grupėse. Dažniausia vyrų onkologinė liga yra prostatos vėžys, moterų – krūties vėžys.
Lietuvoje jau daugelį metų piktybiniai navikai – antroji tarp mirties priežasčių.
Vilniaus visuomenės sveikatos biuro duomenimis, 2009-aisiais Vilniuje vėžiu sirgo 11 tūkst. 545 asmenys, tai 803 atvejais daugiau negu prieš tai buvusiais metais. 2001-2009 metais Vilniaus mieste bendrasis sergamumas piktybiniais navikais tūkstančiui gyventojų buvo didesnis, lyginant su visos Lietuvos vidurkiu tais pačiais metais. Tačiau sergančiųjų onkologinėmis ligomis daugėjo visoje šalyje.
Dažniausia vyrų onkologine liga – prostatos vėžiu per dešimtmetį, nuo 1995 iki 2005 metų, susirgimų skaičius padidėjo 356 proc. Daugiausiai sergančiųjų prostatos vėžiu buvo vyresnių negu 65 metų amžiaus vyrų grupėje. Mirtingumas dėl prostatos vėžio nuo 1995-2005 metais pakito sąlyginai nedaug – padidėjo 142 atvejais. Vis daugiau nustatoma ankstyvos stadijos prostatos vėžio atvejų.
Nuo 2001 iki 2009 metų Vilniuje priešinės liaukos vėžio atvejų skaičius tūkstančiui vyrų išaugo beveik 6 kartus.
Tarp moterų dažniausiai pasitaikantis vėžys – krūties vėžys. Nuo 2001 iki 2005 metų naujų susirgimų juo skaičius Lietuvoje padidėjo 7,56 proc., tuo tarpu mirčių nuo krūties vėžio skaičius tarp moterų sumažėjo beveik 8 proc. Pasak specialistų, sergančiųjų krūties vėžiu skaičiaus didėjimas daugiausiai yra susijęs su pagerėjusia diagnostika. 2000-2005 metais Lietuvoje ankstyvųjų stadijų krūties vėžys sudarė 63 proc. visų naujų atvejų. Daugiausiai sergančiųjų krūties piktybiniais navikais moterų Vilniuje buvo 65 m. ir vyresnio amžiaus grupėje.
Tiek Vilniuje, tiek Lietuvos mastu stebėtas nežymus sergamumo gimdos kaklelio vėžiu didėjimas. Vilniuje daugiausiai moterų, sergančių gimdos kaklelio piktybiniais navikais, buvo 45-64 metų amžiaus grupėje. Mirusiųjų nuo gimdos kaklelio vėžio moterų 2001 – 2005 metų laikotarpiu mažėjo.
Lietuvoje per pastarąjį dešimtmetį augo sergamumas odos vėžiu. Anot specialistų, tai susiję su ilgėjančia žmonių gyvenimo trukme – daugėja senyvo amžiaus žmonių, kurie pernelyg neatsakingai degindavosi saulėje, kai buvo jaunesni. Daugiausiai sergančiųjų odos piktybiniais navikais asmenų Vilniaus mieste 2001-2009 metų laikotarpiu registruota 65 ir vyresnio amžiaus žmonių grupėje.
Šiuo metu Lietuvoje, kaip ir visame civilizuotame pasaulyje, piktybiniai navikai yra viena dažniausių mirties priežasčių. Mūsų amžiuje net ir labai išsivysčiusiose užsienio šalyse pavyksta išgydyti tik apie 50 proc. susirgusiųjų šia liga. Todėl labai svarbi onkologijos kryptis yra profilaktika. Pavyzdžiui, tai tikslinės patikros programos, kurių metu populiacijos dalis, esanti didesnėje rizikos grupėje, yra tikrinama dėl rizikos veiksnių paplitimo, teigia Vilniaus visuomenės sveikatos biuro specialistai.
Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, kasmet pasaulyje apie 12 milijonų žmonių suserga įvairių lokalizacijų piktybiniais navikais, per 7 milijonus žmonių vėžys kasmet nužudo. Pasaulyje gyvena daugiau kaip 25 milijonai žmonių, sergančių onkologinėmis ligomis.
Jei ir ateityje susirgimų piktybiniais navikais daugės taip sparčiai, prognozuojama, kad 2020 m. pasaulyje šia liga sirgs apie 16 mln. žemės gyventojų ir apie 10 mln. nuo jos mirs.
