Sebamed

Triukšmas kenkia sveikatai

Pasaulio sveikatos organizacija kaip reikšmingiausius triukšmo šaltinius įvardija ausines, vaikiškus žaislus, šventes, automobilių stovėjimo aikšteles, oro uostus, autostradas, pabrėžia pramoninį ir komercinį triukšmą. Pagrindinis triukšmo šaltinis yra autotransporto srautai gatvėse, kurių triukšmingumas tam tikrais atvejais pasiekia iki 80–82 proc. bendrojo triukšmo lygio miestų teritorijose.
Triukšmo žala sveikatai
Žmogus prisitaiko prie nuolatinio triukšmo ir tarytum jo nejaučia. Tačiau neigiamas triukšmo poveikis nesumažėja. Atvirkščiai, be perstojo dirgina centrinę nervų sistemą, sukelia stresinę būklę. Esant dideliam triukšmui, pažeidžiama klausa. Paprastai klausos susilpnėjimas išryškėja po 10–20 metų trunkančio kasdieninio triukšmo poveikio. Tai dažniausiai atsitinka dirbant triukšmingoje aplinkoje. Ilgalaikis triukšmo poveikis sukelia klausos organo kraujagyslių spazmus, nervinių receptorių medžiagų apykaitos sutrikimus. Pirmiausiai jis pakenkia imuninei, nervų, širdies ir kraujotakos, virškinimo trakto sistemoms, vėliau sutrinka klausa.
Triukšmas sutrikdo miegą: pailgėja užmigimo laikas, suprastėja miego kokybė. Jei miegas trikdomas nuolat, atsiranda nuovargis, dažnai skauda galvą.  Didelis triukšmas sukelia agresiją. Jo poveikį organizmui dažnai sustiprina toksiškos medžiagos, virpesiai, nepalankus mikroklimatas.
Leidžiamas triukšmo lygis
Leidžiamas triukšmo lygis – tai toks triukšmas, kuris veikdamas trumpą arba ilgą laiką negali sutrikdyti sveikatos. Didžiausi leidžiami akustinio triukšmo lygiai pagal Lietuvos higienos normą HN 33:2007 „Akustinis triukšmas. Triukšmo ribiniai dydžiai gyvenamuosiuose ir visuomeninės paskirties pastatuose bei jų aplinkoje” (Žin., 2007, Nr. 75-2990) yra tokie:
gyvenamųjų kambarių miegamuosiuose kambariuose:
• dienos metu (nuo 6 iki 18 val.) –  iki 45 dBA;
• vakaro metu (nuo 18 iki 22 val.) – iki 40 dBA;
• nakties metu (nuo 22 iki 6 val.) – iki 35 dBA;
gyvenamųjų ir visuomeninės paskirties pastatų aplinkoje:
• dienos metu (nuo 6  iki 18 val.) – iki 65 dBA;
• vakaro metu (nuo 18 iki 22 val.)  – iki 60 dBA;
• nakties metu (nuo 22 iki 6 val.) – iki 55 dBA.
Siekiant išvengti triukšmo sukeliamų neigiamų padarinių sveikatai, Kauno visuomenės sveikatos centro Visuomenės sveikatos saugos skyriaus vedėjo pavaduotoja Greta Girštautaitė rekomenduoja:
• vengti tų vietų, kur yra skleidžiamas didelis triukšmas ir yra grėsmė gauti akustinę traumą;
• vietoj šventinių renginių, koncertų, kuriuose yra didelis triukšmas, geriau praleisti laisvalaikį gamtoje, kur natūralus gamtinis triukšmas nesukelia jokių neigiamų emocijų bei pasekmių sveikatai;
• jei vis dėlto išsiruošiama į koncertus, reiktų vengti stovėti triukšmingose vietose šalia triukšmo šaltinių, pavyzdžiui, prie muzikos kolonėlių, taip pat neiti ten, kur šaudomi fejerverkai (fejerverkų sukeliamas triukšmo lygis – 150 decibelų).
• atsidūrę triukšmingose vietose – restorane, kine ar bendroje transporto priemonėje – kur jaučiate diskomfortą, turite teisę kreiptis į administraciją ar kitus asmenis ir prašyti sumažinti garsą;
• nepamiršti tikrintis klausos;
• garsiai leidžiančiam muziką kaimynui reikia mandagiai paaiškinti apie diskomfortą ir sveikatos sutrikimus;
• važiuojant automobiliu, be reikalo nenaudoti garso signalo;
• jei kenčiate nuo gatvės triukšmo, senus langus reikėtų pakeisti naujais su stiklo paketais, turinčiais gerą garso izoliaciją;
• atkreipti dėmesį į savo vaikų keliamą triukšmą: galbūt jo intensyvumas pažeidžia kaimynų ar kitų asmenų teisę į ramybę ir tylą.
Greta Girštautaitė, Kauno visuomenės sveikatos centro Visuomenės sveikatos saugos skyriaus vedėjo pavaduotoja, tel. (8 37) 33 16 90.
Kristina Motiejūnaitė, Kauno visuomenės sveikatos centro vyriausioji specialistė (ryšiams su visuomene), tel. (8 37) 33 16 92, el. p.: kristina.motiejunaite@kvsc.lt


Sveikatos ministerija

TAIP PAT SKAITYKITE