Aurikai buvo 25-eri, kai po komplikuoto gimdymo atsirado dėmės ant kūno, daugiausiai ant blauzdų ir alkūnių. Taip „išlindo” psoriazė. Jai susiformuoti turi svarbos ir paveldėjimas. Aurikos šeimoje liga, sukeliančia daug fizinių ir psichologinių negalavimų, niekas nesirgo.
Tikruoju savo vardu ir pavarde moteris nenorėjo prisistatyti. Nes ne visi dar supranta, kokia tai liga. O kai tavęs šalinamasi, sako Aurika, ir dviejų ligos dešimtmečių „stažas” negelbsti.
„Giminėje esu tokia vienintelė. Iki šiol, jau dvi dešimtys metų, mano ligos forma nėra sunki, tik – banguojanti. Tai galiu negalavimus pamiršti, tai paūmėjimai. Jie susiję su nuovargiu, stresu, nervine įtampa, šalčiu. Liga man paūmėja vėlyvą rudenį, pavasarį, o vasarą geriau, padeda saulė. Kai oda kvėpuoja, toks jausmas, lyg ji darytųsi gaivesnė.
Stengiuosi bent 20 minučių pabūti kasdien paplūdimyje. Po savaitės oda jau daug gražesnė. Po dviejų savaičių papulės išsilygina, užsitraukia, ir aš tuo labai džiaugiuosi. Tada galiu vaikščioti be pėdkelnių, trumpu sijonėliu, apsiauti gražias basutes. Man tai toks džiaugsmas! O jei kurią vasarą nepailsiu, nenuvažiuoju į sanatoriją, – metai ne tokie.
Vykdavau į „Baltiją” Palangoj, o kai sužinojau apie Druskininkų „Eglės” purvo vonias, vaistažolių vonias, jau keleri metai ilsiuosi tik ten. Gydymo procedūros, poilsis – ir nelieka minčių nei apie darbą, nei apie šeimą. Grįžtu švari, be pleiskanėlės.
Iš pradžių kiekvienas paūmėjimas trikdydavo, erzindavo. Bet apsipratau, susigyvenau su liga, reaguoju ramiau. Atsiranda naujų gydymo priemonių, organizmo valymo metodikų. Kai kurios jų tikrai geros. Bet liga labiausiai susijusi su kitu vaistu – tavo vidine pusiausvyra. Liga nepaleis, jei viduje nerimas, baimė, pyktis. Prieš gerą dešimtmetį naudojau vieną iš „agentų tinklu” platinamų maisto papildų. Gal metus atsakingai vykdžiau „programą”, bet odai nepadėjo. Gerų rezultatų pasiekiau išbandžiusi japonų mokslininko Dž.Ozavos makrobiotikos sistemą. Tai dešimties dienų žolių arbatų ir košių – grikių, ryžių, miežių ir t.t. – dieta.
Viskas virta „ant vandens”. Rašiau dienoraštį. „Trečioji diena. Veidą išmušė raudonomis dėmėmis”. Bet neišsigandau, tęsiau. Šeštos dienos įrašas maždaug toks: „Visiškai dingo apetitas. Abejingai stebiu valgančius”. Be galo įdomi, valios reikalaujanti praktika.
Kai dešimtą dieną kramsnojau gabalėlį duonos, jis man atrodė toks skanus, tarsi mėgstamas pyragas”Tiramisu”.
Kai sirgau pūline angina ir vartojau ampicilino, buvo stiprus paūmėjimas. Po atsakingų badmintono varžybų vėl blogai – dėl didelio fizinio krūvio ir emocijų. Turiu pakankamai miegoti.
O valdyti vidinę būseną man padeda žinios, patirtis. „Atradau” jogą, ja užsiimu gal septynetą metų. Kartais didžiuojuosi savo „lygiu”: darau asanas namuose.
Reikia save išmokt mylėti: nepervargti, o jei taip atsitiko – kitą dieną pailsėti, savaitgalį skirti sau. Profesorė Skaidra Valiukevičienė sako: jei sergi – privalai rasti laiko poilsiui.
Šiuolaikinė psichologija, žymūs mokslininkai pasisako: niekuomet, jokiomis aplinkybėmis nepykite. Pyktis atima labai daug energijos, o jos reikia ir gydantis, ir dirbant, ir jūsų artimiesiems, ir geriems darbams gyvenime atlikti. Dabar aš mokausi nepykti.
Žmonės dar klaidingai mano, jog liga užkrečiama. Psoriazė nėra užkrečiama. Bet… Kirpėja pamatys daug pleiskanų galvoje, ir atsisakys priimti.
Baseinas, paplūdimys taip pat gali būti tabu. Jei tavo oda išberta, vasarą nesinori būti arti nepažįstamų žmonių. Bet jokiu būdu negalima teigti, kad visuomenė yra nesuprantanti ir bijanti sergančiųjų dėl jų išvaizdos. Yra daug sunkesnių ligų ir būklių nei psoriazė. Daug kas ir padrąsina: „Įsitaisyk greta ir jauskis kaip normalus žmogus, nes toks ir esi”.
Sergančiųjų psoriaze draugijoje yra ir sunkios būklės žmonių. Kai iki 30 proc. kūno padengta žvynais, vadinamuoju luobu, kūno priežiūra yra nelengvas darbas. Pleiskanos byra į patalynę, matyti ant drabužių. Reikia naudoti riebius salicilo rūgšties, deguto tepalus. Tik kai jais pašalinami žvynai, veiksmingi ir gydomieji tepalai.
Naujausi biologiniai vaistai. Jie, sako išbandžiusieji, būklę pagerina, bet ir daro įtaką kitoms organizmo sistemoms, slopina imunitetą. Kurie nuvyksta į kurortus prie Negyvosios jūros, sako, jog irgi padeda. O kitų organizmas netrukus pripranta, ir jokio teigiamo poveikio. Kai sunku, bandai viską…
Tarp žvynelinės priežasčių visuomet yra baimė, stresas, išgyvenimai. Netinka riebus, aštrus maistas, rūkymas, alkoholis. Nepateisinu tų, kurie šių dalykų nevengia ir dejuoja, jog serga, jog nėra pagalbos. O ką tu pats padarei, kad gerai jaustumeisi?”
Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Odos ir venerinių ligų klinikos vadovė profesorė Skaidra Valiukevičienė:
– Žvynelinės (liga dar vadinama psoriaze) priežastis neaiški. Tačiau gerai žinoma, kaip liga pažeidžia odą ir koks sudėtingas yra gydymas. Jau išaiškinta, kad lėtinis odos uždegimas ir sutrikusi epidermio ląstelių diferenciacija (ragėjimas) yra sisteminių nenutrūkstamų imuninių reakcijų padarinys.
Šiam procesui nutraukti sukurti biologiniai vaistai. Jų dalelės jungiasi prie aktyvių imuninių ląstelių, blokuoja jų išskiriamas uždegimą skatinančias medžiagas. Prieš dešimtmetį biologiniai vaistai sėkmingai pradėti taikyti reumatinėms ligoms, Krono ligai, taip pat ir sunkiai žvynelinei gydyti.
Sergant reikalinga nuolatinė odos priežiūra, sveika gyvensena, psichologinė pusiausvyra, artimųjų ir visuomenės parama. Svarbu ne per vėlai pradėti gydymą. Jis gali būti ilgas. Žvynelinė gyvenimo kokybę pablogina panašiai kaip lėtinės širdies ligos, cukrinis diabetas ar piktybiniai navikai, nesvarbu, lengva, vidutinė ar sunki jos eiga.
