Sociologai nustatė, kad gimusieji vasarą serga dažniau, o gimusieji rudenį gyvena ilgiau.
Gruodį – ilgaamžiai
Danų psichologas Helmutas Niborgas iš Arhuso universiteto tvirtina, kad iš gimimo datos galima spręsti apie riziką sveikatai. Mėnuo, kai kūdikis atėjo į šį pasaulį, gali nemaža dalimi lemti tai, ko jis gali tikėtis iš gyvenimo.
Tie, kas gimė gruodį, turi didesnių šansų gyventi iki gilios senatvės.Kaip rodo vieno demografų atlikto tyrimo rezultatai, atėjusieji į pasaulį gruodį gali tikėtis, kad gyvens 4-8 mėnesiais ilgiau už savo bendraamžius, gimusius balandį ar birželį, ir turės mažesnę riziką susirgti širdies, kraujagyslių, diabeto ir vėžio ligomis.
Tačiau gruodį ir sausį gimę žmonės labiau rizikuoja susirgti šizofrenija ar maniakine depresine psichoze. Psichiatrijos klinikų pacientų, gimusiųjų žiemą, suskaičiuojama maždaug 8 proc. daugiau nei kitų. Australų gydytojas Džonas Makgratas teigia, kad viena iš to priežasčių galėtų būti saulės šviesos trūkumas nėštumo laikotarpiu.
„Vasariniams” reikia saugoti širdį
Gimusieji vasarį ir kovą dažniau kenčia nuo alergijos žiedadulkėms. Be to, brandaus amžiaus pasiekusių žmonių, gimusių mėnesiais, pradedant nuo kovo, gyvenimo trukmė pradeda trumpėti. O polinkis susirgti širdies, kraujagyslių ir kvėpavimo organų ligomis, auga — ir kuo gimimo data arčiau vasaros mėnesių, tuo labiau.
Panašus priklausomumas nuo gimimo mėnesio pastebimas ir tarp žmonių, sirgusių silpnaprotyste, Alzhaimerio ir Parkinsono ligomis.
Gimusieji balandį ir gegužę vyresniame amžiuje gali turėti didesnį polinkį sirgti depresija ir alkoholizmu. Britų psichiatras Emedas Salibas būtent tuo aiškina faktą, kad savižudybės atvejų tarp gimusiųjų balandį ir gegužę pasitaiko 17 proc. dažniau nei tarp gimusiųjų rudenį ar žiemą.
