Nors žiema dar tik pradeda rodyti savo nagus, Panevėžio ligoninės medikams tenka jau nuo spalio pabaigos gelbėti sušalusių benamių gyvybes.
Traumatologijos skyriuje dėl stiprių nušalimų dabar gydomi trys vyrai, neturintys nuolatinės gyvenamosios vietos. Jie į ligoninę pateko daugiau kaip prieš savaitę.
Vienam benamiui gydytojai amputavo kelis rankos pirštus, kitam – pėdą. Trečiasis galūnių amputacijos operacijos išvengė. Traumatologijos skyriaus vedėjas Robertas Lapka sakė, kad visi trys pacientai – nedrausti, neturi net asmens dokumentų. Jiems teikiama pagalba traktuojama kaip būtinoji, o ji yra nemokama.
Spalio pabaigoje traumatologams teko amputuoti abi pėdas benamiui, kuris jas stipriai nušalo dar nesant minusinei temperatūrai.
„Jeigu žmogus ne vieną dešimtmetį avi tuos pačius batus ir nakvoja lauke, gali sušalti ir esant penkiems laipsniams šilumos”, – kalbėjo gydytojas.
Pasak R.Lapkos, šaltis kartais žmogų gali sužaloti baisiau nei didžiausia avarija. Būna, kad dėl stiprių nušalimų pacientui tenka amputuoti ir kojas, ir rankas.
„Jis tampa neįgalus. Mokesčių mokėtojams tenka jam visą gyvenimą mokėti pašalpą arba išlaikyti pensione”, – apie pasekmes kalbėjo gydytojas.
Neretai dėl stipraus kūno nušalimo į ligoninę patenka ir turintieji namus, šeimas, bet neblaivūs asmenys. Medikai ragina gyventojus, pastebėjus gatvėje gulintį žmogų, nepraeiti pro šalį, o iškviesti pagalbą.
Panevėžio nakvynės namai, neseniai persikėlę į naujas ir erdvesnes patalpas buvusioje tuberkuliozės ligoninėje, iš anksto pasiruošė suteikti prieglobstį visiems benamiams, kurie tik kreipsis.
Praėjusį šeštadienį čia nakvynės ieškojo 8, sekmadienį – jau 12 neturinčių namų vyrų ir moterų.
Socialinių paslaugų centro direktorius Valdemaras Misevičius sakė, kad gali apnakvindinti iki 25 benamių. Pernai žiemą Nakvynės namams Teatro gatvėje trūko vietos priglausti šalčio atgintuosius. Juos teko guldyti koridoriuose. Dabar, kai patalpos kur kas erdvesnės, benamiams vietos nebepritrūks.
Direktorius apgailestavo, kad dalis šių žmonių ignoruoja siūlomą pagalbą. Jie mieliau nakvoja po balkonais, nei eina į Nakvynės namus.
„Mes juos karšta arbata pagirdom, siunčiam pavalgyti į labdaringas valgyklas. Ir laisvės neapribojam, o suvaržymo jie labiausiai bijo”, – tvirtino V.Misevičius.
