Karolinska instituto (Švedija) mokslininkai, bendradarbiaudami su Majamio universitetu, sukūrė naują metodą sudėtingiems ląstelėse vykstantiems procesams, tokiems kaip insulino sekrecija kasoje, tirti. Iki šiol neegzistavo tokio gyvūnų tyrimų modelio. Tiriant kasos liauką naujuoju metodu mikroskopinis jos gabalėlis yra persodinamas į pelės akies rainelę. Anksčiau tyrimai būdavo atliekami su atskiromis ląstelėmis ir tik laboratorinėmis sąlygomis. Dabar akies paviršiuje įmanoma ilgai stebėti sudėtingus biologinius procesus nedarant gyvūnui invazinių operacijų. Taip apie naująjį metodą kalbėjo prof. Per-Olof Berggrenas. Taip pat patvirtinta, kad pelės, kurioms į akies rainelę buvo persodintos kasos beta ląstelės, liko visiškai sveikos.
Insulino sekrecija į Langerhanso saleles kasoje yra sudėtingas procesas, kuriam sutrikus prasideda diabetas. Tačiau prieš pradedant taisyti beta ląstelių defektus, mokslininkams pirmiausia reikia suprasti, kaip jos funkcionuoja normaliomis sąlygomis ir įvardyti visus signalus, kurie veikia insulino sekreciją. Iki šiol didžioji beta ląstelių ir Langerhanso salelių tyrimų dalis buvo atliekama mėgintuvėlyje, o ne su gyvūnais. Apie naująjį metodą mokslininkai paskelbė prestižiniame „Nature Medicine” žurnale. Jie rašo, kad persodintos Langerhanso salelės susilieja su akies rainelės ląstelėmis ir netrukus yra aprūpinamos kraujagyslėmis bei nervais. Mikroskopu tirdami sveiką gyvūną mokslininkai gali fiksuoti specifinių „ląstelinių markerių” pokyčius ir taip daryti išvadas apie įvairias signalines sistemas ir jų įtaką beta ląstelių reguliacijai.
Mokslininkai yra įsitikinę, kad paskelbti rezultatai bus naudingi įvairiems diabeto tyrimams – nuo genų ekspresijos ir kraujagyslių bei nervų augimo insuliną sekretuojančioje kasos dalyje iki naujų vaistų testų. Be to, tyrimams naudojami gyvūnai gali būti naudingi ir kitų ląstelių tipų tyrimams, nes jie ir toliau gyvena įprastą gyvenimą. Taip galima sumažinti gyvūnų, naudojamų tyrimams, skaičių.
