Pasak sveikatos priežiūros įstaigų atstovų, stabdyti tokius tyrimus privertė iš teritorinių ligonių kasų gauti raštai apie numatomas mažesnes sumas už per šį pusmetį atliktas paslaugas. Valstybinė ligonių kasa teigia, kad bendras programų finansavimas neturėtų mažėti, o dabar atsiskaitymai trinka, nes metų pradžioje pasitikrinti atėjo daugiau žmonių.
Onkologijos institute daugelis žmonių, pasak jo atstovės, nemokamai pasitikrinti dėl krūties ar prostatos vėžio geriausiu atveju galės tik nuo liepos.
Įstaiga jau gegužės pradžioje gavo Panevėžio teritorinės ligonių kasos raštą, kad ši negalinti apmokėti už jau suteiktas paslaugas. Panašus raštas atėjo ir iš Vilniaus ligonių kasos – esą jau išnaudoti sutartiniai pinigai, kurie šį ketvirtį dvigubai mažesni nei praėjusį . Nors įstaigoje pasitikrino tiek pat žmonių, kaip ir pernai.
„Jei pinigų nėra, norėtųsi aiškumo, kad būtų pasakyta, kad tos programos laikinai stabdomos, laikinai nefinansuojamos. Kodėl ta našta turi būti užkraunama gydytojams, pirmiausia – šeimos, kurie negali siųsti profilaktinei patikrai, vėliau – mums, kai moterys skambina, nori užsirašyti, o mes kiekvienai turim aiškinti, kad kreiptųsi liepos mėnesį”, – teigė Onkologijos instituto skyriaus vedėja Rūta Grigienė.
„Būtų genocidas programą stabdyti arba jos nefinansuoti, nes didžioji dalis moterų nė karto nesitikrinusios. Kol kas atrankine mamografijos programos galimybe pasinaudojo tik trečdalis moterų”, – sakė projekto „Nedelsk” vadovė Agnė Zuokienė.
Daugelis Vilniaus ir kitų miestų sveikatos pirminės priežiūros centrų gavo prašymus nesiųsti nemokamai tikrintis ne tik dėl krūties, bet ir dėl gimdos kaklelio bei prostatos vėžio, širdies kraujagyslių susirgimų.
Ligonių kasa teigia, kad šiemet profilaktikos programoms numatyta kiek daugiau nei pernai – beveik 30 mln. litų, o dabar atsiskaitymai trinkantys, nes metų pradžioje pasitikrinti atėjo daugiau žmonių nei planuota.
„Planas ne visai sutampa su tais rezultatais. Pavyzdžiui, priešinės liaukos programa, lyginant su prognoze, viršyta 10 proc., tai suprantama, kad šiek tiek tų pinigų reikės ir palaukti. Bet signalų, kad nebūtų metinio balanso, mes kol kas neturim”, – teigė Valstybinės ligonių kasos departamento direktoriaus pavaduotojas Viačeslavas Zaksas.
Anot Ligonių kasos atstovo, jeigu lėšų profilaktikai sumažėtų, patikrinimų būtų galima atlikti kiek ir planuota, nes sumažinti sveikatos priežiūros paslaugų įkainiai.
