Europos Komisija visoms ES šalims nurodė vykdyti sustiprintą maisto produktų, importuojamų iš Japonijos, kontrolę.
Didžiausias dėmesys bus skiriamas žuvininkystės produktams, praneša Lietuvos Radiacinės saugos centras.
Tarptautinė atominės energijos agentūra (TATENA), remdamasi informacija, gauta sekmadienį, 6 val. 30 min. (Lietuvos laiku), pateikė atnaujintą informaciją apie maisto produktų užterštumą šalia Fukušimos atominės elektrinės.
TATENA praneša, kad Japonijos sveikatos apsaugos, darbo ir socialinių reikalų ministerija pateikė pieno taršos radionuklidais tyrimų duomenis atliktus Kavamatos mieste.
Trijuose pieno mėginiuose radioaktyvaus jodo (I-131) koncentracija kito tarp 932 -1510 (Bq/kg). Kūdikiams leistinas jodo kiekis piene yra 100 (Bq/kg), pagal Japonijoje galiojančią higienos normą, kurioje yra nustatyti didžiausi leistini radionuklidų kiekiai maisto produktuose įvykus radiacinei ar branduolinei avarijai.
Viename pieno mėginyje užfiksuotas Cezio (Cs-137) radionuklido savitasis aktyvumas buvo 18,4 (Bq/kg), nei viename mėginyje neaptikta Cs-134. Cs-137 leistinas kiekis pieno produktuose yra 200 Bq/kg.
Japonijos sveikatos ministerija praneša, kad įsipareigoja imtis visų būtinų priemonių, kad radionuklidais užteršti maisto produktai nepasiektų vartotojų.
Ibaraki prefektūroje atlikti tyrimai parodė I-131 ir Cs-137 esant pavasariniuose svogūnuose ir špinatuose. Pavasariniuose svogūnuose I-131 savitojo aktyvumo vertės buvo nustatytose ribose 114- 6100 (Bq/kg), o Cs-137 kiekis kito nuo 5 iki 478 (Bq/kg) skirtinguose mėginiuose.
Špinatuose I-131 savitasis aktyvumas buvo 84200- 14050 (Bq/kg), o Cs-137 kiekis špinatuose kito nuo 233 iki 524 (Bq/kg). Remiantis aukščiau minėta Japonijos higienos norma didžiausi leistini radionuklidų kiekiai, įvykus avarijai, daržovėse yra 2000 (Bq/kg) jodo I-131, 500 (Bq/kg) Cs -134, Cs-136, Cs-137.
Remiantis Branduolinės saugos skyriaus prie Mokslo, kultūros, sporto, ir technologijų ministerijos pateiktais duomenimis, atlikus vandentiekio vandens tyrimus 46 vietovėse, daugumoje jų jodo-131 ir cezio-137 aptikta nebuvo. Tik šešiuose mėginiuose nustatytas jodas-131.
Didžiausias nustatytas jodo kiekis buvo mėginyje paimtame iš Točigi, kur jodo-131 tūrinis aktyvumas siekė 77 (Bq/l). Likusiuose mėginiuose jodo tūrinis aktyvumas buvo 0,62-1,5 (Bq/l).
Cs-137 nustatytas tik dviejuose mėginiuose, kur Cs-137 tūrinis aktyvumas buvo 1,6 (Bq/l) (mėginys paimtas iš Točigi) ir 0,22 (Bq/l) (iš Guma vandentiekio). Japonijos higienos normoje yra pateikiami reikalavimai geriamajam vandeniui: 2000 (Bq/kg) Cs-134, Cs-136, Cs-137 ir 300 (Bq/kg) I-131.
ES stiprina kontrolę
Europos Komisija yra nustačiusi maisto bei pašarų taršos radionuklidais didžiausius leistinus lygius.
Visose Europos Sąjungos šalyse yra sukurta reikiama maisto bei pašarų taršos radionuklidais kontrolė. Lietuvoje įvežamų maisto produktų ir jų žaliavų bei pašarų kontrolę užtikrina Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba. Radiacinės saugos centras vertina atskirų radionuklidų kiekius maisto racione bei jų galimą įtaką gyventojų apšvitai bei jų sveikatai, teigiama centro pranešime.
Europos Komisija visoms Europos Sąjungos šalims nurodė vykdyti sustiprintą maisto produktų, importuojamų iš Japonijos, kontrolę. Didžiausias dėmesys bus skiriamas žuvininkystės produktams.
Lietuvos pasienio kontrolės punktuose su trečiosiomis šalimis, kaip ir kitose Europos Sąjungos šalyse, yra įrengti jonizuojančiąją spinduliuotę nustatantys detektoriai.
Kai kuriose pasienio kontrolės punktuose jonizuojančios spinduliuotės kontrolė vykdoma nešiojamaisiais mobiliais dozimetrais. Tais atvejais, kai konstatuojama padidėjusi jonizuojančioji spinduliuotė, maisto produktai ar jų žaliavos bei pašarai yra sulaikomi ir neįleidžiami į Lietuvą.
Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba numatė papildomai atrinkti importuojamų produktų stebėsenos mėginius ne tik pasienio veterinarijos postuose, bet tirti ir prekybos centruose, specializuotose parduotuvėse, kavinėse ir restoranuose.
