Kaip tik kulinarijos meistrai jo nevadino! Kinijoje česnakas buvo vadinamas „nelabuoju”, Anglijoje „velnio išpera”, Italijoje „dvokiančia rože”… Tačiau prastuomenė, nesišlykštėdama stipraus kvapo, kirto jį į sveikatą. 1720 metais ir manieringos vakarietės nustojo raukytis pamačiusios česnaką — mat iškeiktasis augalas išgelbėjo Europą nuo maro.
Nuo piramidžių iki erdvėlaivių
Senovėje žmonėms užteko proto nepriskirti šio aitraus kvapo augalo vien prastuomenės virtuvei. Egipte jį valgė visi: ir vergai, ir faraonai. Česnakų lysvės tęsėsi palei visą Babilono sieną, nemažai vietos jie užėmė ir kabančiuosiuose Semiramidės soduose. Net Pompėjoje po sustingusios lavos sluoksniu rasta česnakų atsargų.
Tais laikais šis augalas atliko tris funkcijas: buvo naudojamas kaip prieskonis, stiprino sveikatą ir saugojo nuo piktųjų dvasių. Kuriai teikti pirmenybę, kiekvienas sprendė pats. Dėl česnako gydomųjų savybių ir amerikietiškų siaubo filmų apie vampyrus visos trys savybės svarbios iki šiol. Patarlė byloja, kad česnakas išgydo septynias negalias. Kur ten septynias! Jeigu įsivaizduotume, kiek žmonių per tris tūkstantmečius jis išgelbėjo nuo maro ir choleros, nuo uždegimų ir žaizdų, nuo gyvačių įkandimų ir epilepsijos, česnakui seniai laikas statyti paminklus visuose kontinentuose.
Česnako sudėtyje yra azoto, natrio, kalio, kalcio, magnio, silicio, sieros, fosforo rūgščių, vitaminų C, D, B, fitosterinų, ekstraktinių medžiagų, fitoncidų ir eterinių aliejų. Be mineralinių medžiagų, jis turi ir gydomųjų savybių: gerina virškinimą, varo šlapimą bei prakaitą, stiprina širdį ir kraujagysles. Česnakas mažina kraujospūdį, malšina skausmą, gydo žaizdas, naikina mikrobus, varo kirmėles, šalina iš organizmo toksines medžiagas ir neleidžia susidaryti onkologiniams dariniams. Česnakas labai naudingas sergant avitaminoze. Taip pat jo sudėtyje yra puikaus antioksidanto seleno.
Česnako sudėtyje yra per keturis šimtus įvairiausių naudingų komponentų, tarp jų daugybę gydomųjų oksidacinių medžiagų. Česnakas mažina cholesterolio kiekį, skystina kraują, mažina kraujospūdį, turi priešuždegiminių savybių. Česnakas neleidžia pasenti ir užsikimšti ne tik pagrindinėms, bet ir periferinėms arterijoms. Gydomasis poveikis pajuntamas kasdien suvalgius 2-3 česnako skilteles. Česnakas skystina kraują ir yra natūralus antibiotikas. Jis stiprina imuninę sistemą ir padeda organizmui tapti atspariam kenksmingam aplinkos poveikiui, naikina daugybę įvairiausių bakterijų.
Česnakų dedama į daugelį medicininių preparatų. Preparatai, kurių sudėtyje yra česnako, veiksmingai naikina piktybinius vėžio ląstelių darinius, tačiau reikėtų žinoti, kad ilgai vartojant česnako preparatų, sutrinka žarnyno mikroflora.
Česnakai — veiksminga priemonė nuo peršalimo ligų. Taip pat jų rekomenduojama valgyti esant nervinei įtampai, sergant šlapimo ir lytinės sistemos ligomis bei valant organizmą. Gydomosios česnako savybės sumažina blogojo cholesterolio kiekį kraujyje. Česnakas naikina galvos smegenų piktybinio naviko ląsteles. Be to, įrodytas teigiamas česnako poveikis širdies darbui.
Tiesa, dar Senovės Graikijos atletai prieš startą Olimpiadoje vartojo česnaką kaip dopingą. O senosios Romos kariai į žygį neidavo be stebuklingų skiltelių atsargų. Na, ką čia Olimpiada! XX amžiuje česnakėlis nutiesė sau kelią į kosmosą: ilgus mėnesius jis puikiai palaiko orbitoje esančios stoties ekipažų imunitetą. Žinoma, į Mėnulį ir Marsą jis keliauja kartu su žmonėmis. Štai jums ir „dvokianti rožė”.
Taip, bet…
Viskas būtų gerai, tik štai nuo česnakų kvapo niekur nepabėgsi, todėl, taisant sveikatą, tenka „nuskriausti” aplinkinių uoslę. „Pats česnako kvapas yra įžeidžiantis”, — pareiškė viena žymi anglų virėja, atsakydama į siūlymą paskaninti patiekalą česnaku. Ir iki šiol britų kulinarijos literatūroje česnakai neminimi. Pamanykite! Tarsi ponaičiai ir panelės jų nevalgo. Valgo, ir dar kaip! Beje, žiūrint kokių. Suvalgius virto, kepto ar garuose gaminto patiekalo, paskaninto česnaku, bučiuotis galima, tačiau gydomąsias savybes termiškai apdorotas česnakas praranda. Kaip išsaugoti visus mikroelementus ir kartu neraukyti nosies?
Jeigu pavalgę česnako norite atgaivinti burnos kvapą, pamėginkite pakramtyti citrinos griežinėlį, petražolių šakelę, kardamono arba cinamono sėklų arba paskalaukite burną paprastu pienu. Gelbsti ir mokslas — šiuo metu gaminama įvairių česnako papildų.
Japonijos mokslininkai jų ypač rekomenduoja didmiesčių gyventojams: česnakų ekstraktas apsaugo nuo sunkiųjų metalų — švino, kadmio, gyvsidabrio — poveikio. Dėl ypatingų česnako savybių biologiškai aktyvūs papildai, į kurių sudėtį įeina česnako, populiarumu lenkia visus kitus. Jų teigiamas poveikis organizmui nekelia abejonių, tačiau yra vienas BET.
Reikalas tas, kad aktyviosios česnako medžiagos ne visuomet dera su kitais gydomaisiais preparatais. Dažniausiai su antivirusiniais, kurių poveikį jie sumažina galutinai. Bandymai sustiprinti AIDS gydymo veiksmingumą, pavyzdžiui, naudojant biologiškai aktyvius česnako papildus, baigėsi tuo, jog antivirusinis preparatas 100 proc. tapdavo neveiksmingas. Neveiksmingos šiuo atveju tapo ir priemonės nuo gripo. Vadinasi, česnako papildų verčiau atsisakyti? Jokiu būdu! Jie itin naudingi. Tačiau ne tuomet, kai jūsų organizmui reikia antivirusinių preparatų.
Jaunystės eliksyras
Jeigu tokį eleiksyrą kada nors kas nors sukurs, česnakas būtinai įeis į jo sudėtį. Reikalas tas, kad „nemaloni” daržovė suaktyvina organizme vyriškųjų ir moteriškųjų lytinių hormonų sintezę. O tai tiesioginis jaunėjimo poveikis! Beje, eliksyro kol kas nėra, o štai česnako mugės vyksta: kartą per savaitę Prancūzijos Sen Klero miestelyje rengiama mugė, kurioje nėra nieko kito, išskyrus česnakus! O kartą per metus, rugpjūčio mėnesį, į Česnako šventę suvažiuoja turistai. Keičiasi epochos, atsiranda naujų ir pasimiršta senos gydomosios priemonės, tačiau česnakas kaip buvo nepakeičiamas, taip ir liko. Jis ištikimai tarnauja žmonijai ir jam nereikia jokios reklamos — juk puikiomis savybėmis jį apdovanojo pati gamta.
