Trečiadienį Europos narkotikų ir narkomanijos stebėsenos centro (ENNSC) paskelbti duomenys rodo, kad vis vyresni asmenys kreipiasi į gydymo įstaigas dėl priklausomybės nuo narkotikų vartojimo.
Kaip rašoma Narkotikų kontrolės departamento pranešime, ENNSC informuoja, kad vyresni narkotikų vartotojai – didėjanti Europos gydymo įstaigų problema. Ypač amžiaus senėjimo tendencijos pastebimos Vakarų Europos šalyse, kuriose pirmos didelės ES heroino vartojimo „epidemijos” kilo praėjusio amžiaus 9-ąjį ir 10-ąjį dešimtmečiais.
ENNSC apžvalgoje „Vyresnių narkotikų vartotojų gydymas ir priežiūra” nagrinėjami ketvirtą dešimtį perkopusių ir priklausomybe nuo narkotikų vartojimo sergančių asmenų poreikiai, atkreipiamas dėmesys į jų „prastą gyvenimo kokybę” ir perspėjama, kad Europoje „specialių gydymo ir priežiūros programų, skirtų vyresniems narkotikų vartotojams, yra nedaug”.
„Paprastai manoma, kad ketvirtąją dešimtį įpusėję žmonės baigia vartoti narkotikus, – teigia Europos narkotikų ir narkomanijos stebėsenos direktorius Wolfgang Götz. – Tačiau Europos priklausomybės ligų gydymo centrų duomenys ne visada atitinka šį požiūrį. Įstaigos vis dažniau savo paslaugas turi pritaikyti senyvo amžiaus pacientų poreikiams, nes šių pacientų sveikatos būklė blogėja ne tik dėl ilgą laiką vartotų narkotikų – įtakos turi ir jų amžius. Šiuo metu dar nelabai suprantame, ką reiškia toks pokytis, bet jis akivaizdžiai kelia vis daugiau problemų tiek specialiems priklausomybės ligų gydymo centrams, tiek bendrųjų sveikatos ir socialinės priežiūros paslaugų tiekėjams”.
Su kokiomis problemomis susiduria priklausomi asmenys? Gydomi vyresnio amžiaus narkotikų vartotojai dažnai yra bedarbiai, patiriantys socialinę atskirtį ir jaučiantys lėtines fizines bei psichologines ilgalaikio narkotikų vartojimo pasekmes (pvz., kepenų ligas, perdozavimo žalą sveikatai, depresiją). Be to, daugelis jų turi su alkoholio vartojimu ir rūkymu susijusių problemų.
Kadangi vyresni narkotikų vartotojai sparčiau sensta, narkotikus vartojančiam 40-mečiui gali prireikti tokios pačios priežiūros kaip ir dvidešimtmečiui ar vyresniam asmeniui – t.y. 60-mečiui. Dabar teikiamos gydymo paslaugos paprastai yra pritaikytos jaunesnių narkotikų vartotojų poreikiams ir jas teikiantys darbuotojai dar gali nežinoti vyresnių žmonių su narkotikais susijusių problemų arba natūraliai senstant atsirandančių pokyčių (pvz., mažėjantis judrumas, širdies bei kraujagyslių ligos ir pan.).
Specializuotų priklausomybės ligų gydymo centrų duomenimis, šiuo metu vyresnio amžiaus narkotikų vartotojai sudaro nemažą jų pacientų dalį ir ši dalis daugelyje ES šalių didėja.
Europoje vidutiniškai maždaug 1 iš 5 žmonių (20 proc.), pradedančių gydytis dėl priklausomybės nuo narkotikų vartojimo, yra 40-metis arba vyresnis. Kai kuriose šalyse šis skaičius siekia beveik 30 proc. Šiuo metu tokių žmonių yra kur kas daugiau nei buvo prieš 10 metų, kai vyresni pacientai sudarė ne daugiau kaip 10 proc. visų priklausomybe nuo narkotikų sergančių pacientų.
Daugiausia vyresnių narkotikų vartotojų, kurie pradeda gydytis, yra Portugalijoje – 28 proc., o Ispanijoje jų sparčiausiai daugėja. Pakaitinio gydymo duomenys rodo, kad kai kuriose ES valstybėse daugiau kaip pusė pacientų yra vyresni nei 40 metų.
Vidurio ir Rytų Europos šalių gydymo įstaigose vyresni pacientai sudaro mažą dalį besigydančių dėl narkotikų vartojimo. „Kadangi narkotikų vartojimo „epidemija” čia prasidėjo vėliau (10-ojo dešimtmečio pabaigoje ar XXI a. pirmąjį dešimtmetį) vyresnio amžiaus pacientų dėl narkotikų vartojimo skaičius didės artimiausiais dešimtmečiais”, – teigiama ataskaitoje.
Valstybinio psichikos sveikatos centro duomenimis, 2009 m. Lietuvoje pirmą kartą dėl psichikos ir elgesio sutrikimų, vartojant narkotines ar psichotropines medžiagas, į sveikatos priežiūros įstaigas kreipėsi ir iš viso buvo registruoti 345 asmenys. Iš jų – 26 asmenys (7,5 proc.) buvo vyresni nei 40 metų. Vyriausiam pacientui buvo 64 metai.
