Širdies chirurgui būtina savitvarda

Įtemptas darbas ir atsakomybė, būti nuolat pasiruošusiam gelbėti paciento gyvybę – tokia kardiochirurgų kasdienybė. Tačiau visus bandymus mistifikuoti ar išaukštinti šią specialybę gydytojai nuleidžia juokais.

Arčiausiai žmogaus širdies

Pirmą kartą į Klaipėdos jūrininkų ligoninės Kardiochirurgijos skyrių patekę pacientai bei jų artimieji stebisi šilta bei jaukia atmosfera.

„Pas mus arčiausiai prisiliečiama prie žmogaus širdies, todėl pas mus šilta”, – taikliausiai skyriaus atmosferą apibūdina Kardiochirurgijos skyriaus vyresnioji slaugytoja Rima Šiaučiukėnė.

Mes taip pat pastebime, kad kardiochirurgai ir anesteziologai turi puikų humoro jausmą – beveik kiekvieną atsakymą į klausimą jie palydi skambiu juoku.

Kad Kardiochirurgijos skyriaus komandos darbas nėra lengvas, išduoda tik medikų akys palinkus prie ligonio ar per širdies operaciją.

Dažniausiai širdies operacija trunka nuo dviejų iki keturių valandų, tačiau kartais operacinėje tenka užtrukti gerokai ilgiau – 10 ir daugiau valandų. Operacijos eiga dažnai neprognozuojama, ypač kai operuojamas skubus ligonis.

„Įsivaizduokite, per kelias minutes pacientas netenka kelių litrų kraujo. Chirurgas turi būti gana ramus ir susitvardantis, nepasimetantis”, – situaciją apibūdina anesteziologas-reanimatologas Gediminas Jurgutis.

Komandos darbą tokiais atvejais neretai apsunkina chirurgo pakeltas balsas. Su įvairių sričių chirurgais susiduriantis G.Jurgutis patikino, kad su kardiochirurgais tokių problemų niekada nekyla.

„Šaunus kolektyvas”, – lakoniškai kolegas apibūdina jis.

Pažanga paciento labui

Kardiochirurgijos skyriuje pagalba suteikiama visiems sunkiai sergantiems pacientams, kuriems ji reikalinga. Čia atliekamos krūtinės aortos, vainikinių širdies arterijų, širdies vožtuvų bei įvairių šių patologijų kombinacijų operacijos.

Kardiochirurgijos skyriaus vedėjas Gediminas Kundrotas prisiminė, kad darbo pradžioje visi širdies vožtuvai buvo keičiami protezais. Dabar tokias operacijas vis dažniau keičia vožtuvų plastika – jų taisymas kasmet užima vis didesnę širdies vožtuvų chirurgijos dalį.

Per 15 metų anksčiau vieninteliais buvusius mechaninius širdies vožtuvų protezus pakeitė biologiniai. Pastarieji pacientui nesukelia kraujo krešėjimo, o po implantacijos nebereikia nuolat vartoti specialių vaistų, kurie gali sukelti pavojingų komplikacijų.

Po biologinio protezo implantacijos pacientas jau po trijų mėnesių nustoja vartoti kraujo krešėjimą trikdančius vaistus. Tobulesnis implantas taip pat užkerta kelią papildomoms socialinėms problemoms ateityje, kai gana garbaus amžiaus žmogus nebegali nuolat lankytis gydymo įstaigoje ir tikrintis kraujo krešumo.

Tačiau tobulėjant medicinos priemonėms, sunkėja ligonių būklė. Vis dažniau jie būna vyresnio amžiaus, sergantys gretutinėmis ligomis, galinčiomis apsunkinti operaciją.

Širdžių nepersodins

Kartais uostamiesčio kardiochirurgus bandoma menkinti, konstatuojant, kad jie neoperuoja vaikų širdies ydų ir neatlieka širdies persodinimo operacijų.

Pasak G.Kundroto, vaikų širdies ydos jų skyriuje neoperuojamos ne dėl patirties stokos. Imtis šių operacijų būtų pražūtinga, įsitikinęs jis.

Lietuvoje per metus mažiesiems pacientams padaroma iki dviejų šimtų širdies ydų operacijų. Jei jos būtų išskaidytos po didžiuosius miestus, per metus būtų atliekamos pavienės operacijos. Tad į kiekvieną jų kardiochirurgas išsiruoštų kaip į mūšį.

Vedėjas paaiškino, kad klaipėdiečiai širdies persodinimo operacijų neatlieka ne dėl ribotų specialistų galimybių, o širdies donorų stokos. Per metus jų sulaukiama vos vieno kito.

Lovose – ne tik ligoniai

„Reikia žiūrėti, kad lovoje guli ne vožtuvas, o Petraitis”, – G.Kundrotas prisipažįsta dėl tokio požiūrio į pacientą kartais sulaukiantis replikų.

Tačiau vedėjas įsitikinęs, kad kiekvieną ligonį reikia pirmiausia vertinti kaip žmogų, o ne sergantįjį tam tikra liga.

Tad Kardiochirurgijos skyriuje įdiegta griežta tvarka – prieš operaciją chirurgas privalo pacientą ir jo artimuosius detaliai supažindinti su taikomu gydymo metodu.

Kad aiškinimas apie laukiančią operaciją ir jos apimtis būtų kuo suprantamesnis, pasitelkiamos specialios schemos ir piešiniai.

„Gali išgydyti kūną, bet žmogus iš ligoninės vis tiek išeis nepatenkintas”, – tokio bendravimo galimas pasekmes atskleidė jis.

Vedėjas pasidžiaugė, kad jam nereikia kontroliuoti savo darbuotojų.

„Norėčiau, kad čia dirbantis žmogus darytų tai, ką geba geriausiai, kūrybingai žiūrėtų į savo pareigas ir jam nereikėtų nurodinėti”, – poziciją išdėstė G.Kundrotas.

Sprendžia ir rebusus

Kardiochirurgijos skyriuje dirbanti fizinės medicinos ir reabilitacijos gydytoja Vilija Jakumaitė viena pirmųjų susiduria su ligoniu prieš širdies operaciją.

Gydytoja įvertina paciento tyrimų rezultatus, jų būklę. Ji kartu su chirurgu sprendžia, ar ligonį galima operuoti. Širdies operacija – sunki ir didelės apimties, o skyriuje vis dažniau gydomi sunkūs ir vyresnio amžiaus pacientai.

Tad kartais tenka nelengva užduotis – spręsti, ar sergantis kita sunkia liga žmogus atlaikys širdies operaciją.

Po operacijos grįžę iš Intensyviosios terapijos poskyrio ligoniai vėl patenka į gydytojos rankas. Tik tuomet jau laukia kitas gydymo etapas – pamažu vėl pratinama prie aktyvesnio gyvenimo, mokoma, kaip teisingai atlikti įprastus kasdienius veiksmus. Skiriamas medikamentinis gydymas.

Po kurio laiko pacientas siunčiamas reabilituotis.

Kaip priversti atsikelti

Pasak Kardiochirurgijos skyriaus vyresniosios slaugytojos Rimos Šiaučiukėnės, lengviausia pačiam viską padaryti nei varstomą skausmų ligonį paskatinti atsikelti, žengti pirmuosius žingsnius, ką nors atsinešti.

Vyresnioji slaugytoja akcentavo, kad jų skyriuje ypač svarbus mokymas. Tad slaugytojos turi būti ne tik savo srities profesionalės, bet ir mokėti bendrauti.

R.Šiaučiukėnė pasidžiaugė, kad skyriaus slaugytojos ir jų padėjėjos yra stipri komanda, žinanti, ką daryti. Dauguma medikų čia dirba nuo skyriaus atidarymo.

„Slaugytojos, kad ir sunkiai dirbdamos, nepamiršta šypsotis, pasakyti gerą žodį, išlieka nuoširdžios. Jos ligonį prižiūri kaip artimą žmogų”, – gerų žodžių savo komandai negailėjo vyresnioji.

Tad skyriaus pacientai džiaugiasi labai šilta aplinka.

Pasak R.Šiaučiukėnės, gydytojų ir slaugytojų darbai tarpusavyje nuolat susipina ir niekada nesikerta. Tad tik palengvina darbą tai, kad gydytojai į slaugytojas nežiūri kaip į žemesnę grandį ir niekada neatsisako patarti.

Nušvito kitomis spalvomis

Prieš keletą metų Kardiochirurgijos skyriuje buvo atliktas kapitalinis remontas. Šviesūs ir erdvūs koridoriai, jauki aplinka, sutvarkytos palatos – tuo džiaugiasi ligoniai, lankytojai ir patys darbuotojai.

Kiekvienoje palatoje įrengtas šiuolaikinis dušas ir tualetas. Palatose neliko metalinių, senus laikus menančių lovų.

Vedėjas įsitikinęs, kad dvi operacinės nepadarytų gėdos ir Europos šalių gydykloms.

„Tai nėra salelė, kur nieko netrūksta”, – galimam skepticizmui už akių užbėgo vedėjas.

G.Kundrotas pripažino, kad kasdienei veiklai dėl ekonominio sunkmečio stinga lėšų, tad tenka taupyti, o pacientams kartais nusipirkti trūkstamų priemonių.