Šaltis išprovokuoja specifines ligas, kurios nebūdingos šiltuoju metų laiku. Tačiau specialistai atkreipia dėmesį, kad nukentėti nuo žvarbos galima ir temperatūrai pakilus aukščiau nulio.
Paūmėja ligos
Šaltis lauke ir šiltas bei sausas patalpų oras – šie temperatūrų kontrastai egzaminuoja odą, o kartais išprovokuoja ir sezonines ligas.
Pasak Respublikinės Klaipėdos ligoninės Odos ir venerinių ligų poliklinikos vedėjos Aldonos Kajutytės, temperatūrų ir drėgmės skirtumas kartais itin suerzina ir išbalansuoja jautresnę odą, jos rūgštingumą ir apsaugines funkcijas. Ši bėda gali varginti ir žmones, linkusius sirgti įvairiomis odos ligomis.
Šaltuoju metų laiku kartais paūmėja seborėjinis dermatitas, išsivysto šalčio alergija. Tokiems žmonėms gydytoja dermatovenerologė pataria pasirūpinti savo oda ne tik prieš einant į lauką, bet ir patalpose.
Dabar daugelis biurų sulipdyti iš stiklo ir plastiko, orą šildo ar vėdina tik kondicionieriai. Dėl to patalpos blogai ventiliuojamos. Oda ir plaukai itin jautriai reaguoja į tokią aplinką – dažnai išsivysto seborėjinis dermatitas. Jis pasireiškia rausvomis šerpetojančiomis bei niežtinčiomis dėmėmis. Kartais oda patinsta, niežti akys.
A.Kajutytė apgailestauja, kad seborėjinis dermatitas dažniausiai pasireiškia atvirose kūno vietose. Tad žmogų varginanti bėda matoma ir aplinkiniams.
„Pacientas įsisuka tarsi į užburtą ratą: aplinkiniai teiraujasi, kas atsitiko, o jis dar labiau nervinasi”, – pastebi gydytoja.
Savigyda žalinga
A.Kajutytė nuo šalčio sukeltų ligų nepataria gydytis patiems, nors dažniausiai būtent taip ir nutinka – į gydytoją kreipiamasi tik tada, kai nepadeda visos išbandytos priemonės. Tačiau savigyda gerokai apsunkina tolesnį gydymą.
Dermatovenerologų nepasitenkinimą kelia ir klaidingi vaistininkų patarimai, kartais itin prasilenkiantys su realia situacija.
„Kai oda kelia problemų, pirmiausia reikėtų eiti ne į vaistinę, o pas gydytoją”, – patarė A.Kajutytė.
Pasikonsultuoti dėl rūpesčių keliančios odos galima ne tik su dermatovenerologu, bet ir šeimos gydytoju.
Supainioja kremus
Kartais rūpesčių dėl odos žmonės prisidaro patys, neteisingai naudodami kremus. A.Kajutytė atkreipė dėmesį į dažnai daromą klaidą – dieną tepamas drėkinamasis kremas, o naktį – maitinamasis.
Tačiau ši taisyklė galioja vasarą, o žiemą reikėtų elgtis atvirkščiai: riebiu bei maitinamuoju kremu teptis likus 20–30 minučių iki išėjimo į lauką, o patalpose naudoti drėkinamąjį.
Gydytoja pridūrė, kad naudoti vien tik maitinamąjį kremą nepakanka – susidariusi apsauginė plėvelė neleidžia odai kvėpuoti. Tokiais atvejais odą gali išberti spuogais.
Bėdų gali pridaryti ir po ilgesnio buvimo lauke nušalusi oda. Apie rimtesnius pakenkimus signalizuoja pabalusi oda, kuri įspėja apie sutrikusią kraujotaką. Šalčiui ypač jautri nosis.
Nušalusios odos pakenkimai būna ryškūs ir labai matomi.
Susidaro nuožvarbų
Nors žiema ilgai nesitęs, tačiau A.Kajutytė patarė nepamiršti – oda gali nukentėti net esant nulinei ar teigiamai temperatūrai. Tuomet susidaro nuožvarbų.
Oda taip pat nužvarbsta, kai būna drėgnas ir vėjuotas oras. Nuožvarbos pažeidžia kapiliarus, tad pridaro daug papildomų rūpesčių.
Tuomet oda jautriau reaguoja į temperatūrų skirtumus, o nužvarbusias vietas išduoda paburkusios raudonos ar net mėlynos dėmės. Net esant teigiamai temperatūrai jos peršti bei niežti. Šie pakenkimai matomi ilgą laiką.
Pasak vedėjos, jaunoms merginoms ir vyrams dažnai tokios raudonai melsvos būna plaštakos. Taip atrodančios rankos išduoda mėgėjus vaikščioti be pirštinių.
Kremas neapsaugo
Kaip pasireiškia nuožvarbos? Po ilgesnio buvimo lauke, įėjus į vidų, nužvarbusią odą degina ar net skauda. Taip pasireiškia natūrali vėjo sudirgintos odos reakcija, kuri po pusvalandžio praeina savaime. Tačiau ilgainiui išsivystę pakitimai išlieka visam gyvenimui.
A.Kajutytė patarė nužvarbusios odos geriau neliesti, kad nesutrūkinėtų kapiliarai. Geriau pusvalandį pabūti vėsesnėje patalpoje.
Tačiau pabalęs odos plotas įspėja apie sutrikdytą kraujo apykaitą – tokiu atveju nukentėjusią vietą patariama pamasažuoti bei patrinti šaltu vandeniu.
A.Kajutytė pastebėjo, kad su nuožvarbomis dažniau susiduria daugiau laiko lauke praleidžiantys turgaus prekeiviai, žvejai.
|
Nušalimo požymiai: odos badymas, lyg adatėlėmis iš pradžių nušalusi kūno vieta gali nutirpti, skaudėti, vėliau tampa nejautri oda išsausėja, pabąla ir atšąla nušalusi ir vėliau vėl sušilusi vieta parausta, skauda. |
|---|
