Šiuo metu Europoje Parkinsono liga serga daugiau nei milijonas žmonių. Prognozuojama, kad iki 2030 m. šis skaičius gali išaugti dvigubai. Kasmet ligos gydymui išleidžiama 13,9 milijardų eurų, o bendrame senėjančios visuomenės kontekste tikimasi ženklaus išlaidų augimo. Lietuvoje 2010 m. ši liga buvo diagnozuota beveik 10-čiai tūkstančių pacientų, o tai kone dvigubai daugiau nei 2001 m.
Europos Parkinsono liga sergančiųjų asociacijos parengta deklaracija siekiama užtikrinti, kad neurodegeneracinės ligos taptų ES sveikatos politikos prioritetu. R. Morkūnaitė taip pat pritarė joje išdėstytoms nuostatoms didinti ES finansavimą Parkinsono ligos tyrimams, skatinti dalijimąsi gerosiomis Parkinsono ligos suvaldymo praktikomis ES lygiu, išplėsti nacionalinių Parkinsono liga sergančiųjų pacientų asociacijų įtaką, skatinti didesnį pacientų įtraukimą į gydymo procesą.
„Neabejoju būtinybe atkreipti dėmesį į sergančiųjų diagnostikos, gydymo ir priežiūros galimybių gerinimą tiek Lietuvoje, tiek ir visoje Europoje. Taip pat svarbu nepamiršti ir šalia esančių, ligonius prižiūrinčių artimųjų, kurie, pasirinkdami rūpestį sergančių artimųjų priežiūra, yra priversti atsisakyti asmeninio gyvenimo bei darbo“, – teigė Europos Parlamento Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komitete dirbanti R. Morkūnaitė.
Šeštadienį Panevėžyje europarlamentarė kartu su Lietuvos Parkinsono draugijos rengiamos konferencijos dalyviais ketina aptarti sergančiųjų šia liga rūpesčius bei galimybes sudaryti palankesnes sąlygas gyventi pilnavertį gyvenimą patiems sergantiems bei jų artimiesiems.
