Vilnius, vasario 21 d. (BNS). Pastaraisiais metais susirgimų profesinėmis ligomis Lietuvoje nustatoma mažiau, tačiau sumažėjimas gali būti susijęs su ligos pripažinimo profesine metodikos pasikeitimais.
Kaip šeštadienį pranešė Higienos institutas, naujausiais duomenimis, piką pasiekęs 2006-aisiais metais, kai buvo užfiksuoti 1447 susirgimai profesinėmis ligomis (96,5 atvejo 100 tūkst. dirbančių gyventojų), 2007-aisiais susirgimo profesinėmis ligomis atvejų skaičius sumažėjo iki 1123 (73,2 atvejo 100 tūkst. gyventojų), o pernai – iki 1030 (preliminariais duomenimis – 67 atvejai 100 tūkst. gyventojų).
„Viena iš priežasčių galėtų būti 2008 metais patvirtinti Profesinių ligų nustatymo kriterijai, kuriuose rekomenduojama taikyti maksimalius latentinius periodus. Tai laiko trukmė nuo paskutinio kenksmingo aplinkos veiksnio veikimo dienos darbe iki to momento, kai paveiktam asmeniui pasireiškė pirmieji ligos simptomai ar požymiai. Po maksimalaus latentinio periodo nėra galimybės pagrįstai įrodyti priežastinį ryšį su darbu, todėl ilgą laiką nedirbančių asmenų sveikatos sutrikimai rečiau pripažįstami profesinėmis ligomis”, – pranešime cituojama instituto Darbo medicinos centro Profesinių ligų valstybės registro vedėja Danė Krisulevičienė.
Higienos instituto duomenimis, sergamumas profesinėmis ligomis Lietuvoje nuo 1995-ųjų iki 2006-ųjų metų padidėjo beveik keturis kartus: nuo 370 iki 1447 atvejų. Per šį laikotarpį sergamumas reikšmingai padidėjo tris kartus: 1996-1997, 2002 ir 2005 metais. Tik nuo 2007-ųjų jis ėmė reikšmingai mažėti.
Pasak pranešimo, nuo 1995 metų daugiausia buvo nustatoma profesinių kaulų-raumenų, ausies ir speninės ataugos bei nervų sistemos ligų. 2007-aisiais sergamumas kaulų-raumenų ir ausies ligomis mažėjo, tuo tarpu nervų sistemos ligų statistika reikšmingai nesumažėjo.
Pranešime teigiama, kad nuo 2005 metų Lietuvos profesinių ligų struktūroje dominuoja kaulų-raumenų sistemos ligos: jos esą sudaro apie pusę visų nustatomų susirgimo profesinėmis ligomis atvejų.
Panaši situacija esą pastebima ir Latvijoje, o kitose Europos šalyse esą nustatoma gerokai daugiau susirgimo profesinėmis kvėpavimo organų, odos ir navikinėmis ligomis atvejų.
Anot pranešimo, daugiau nei trimis ketvirtadaliais atvejų Lietuvoje profesinėmis ligomis susergama dėl fizikinių veiksnių – vibracijos ir triukšmo. Antroje vietoje – apie 20 proc. susirgimų sukeliantys ergonominiai veiksniai. Cheminiai ir pramoniniai veiksniai sukelia apie 2 proc., o biologiniai veiksniai – apie 1 proc. profesinių ligų.
Iki 2006 metų didžiausias sergamumas profesinėmis ligomis, pasak pranešimo, fiksuotas statybų sektoriuje (241 atvejis 100 tūkst. gyventojų), tačiau pastaruosius dvejus metus šioje srityje padėtis esą gerėja.
Higienos instituto duomenimis, daugiausia sergančiųjų profesinėmis ligomis 2007-aisiais fiksuota žemės ūkio srityje (kiek daugiau nei 200 atvejų 100 tūkst. gyventojų), statybų sektoriuje (apie 120 atvejų 100 tūkst. gyventojų), pramonėje (apie 110 atvejų 100 tūkst. gyventojų). Paslaugų sferoje 2007-aisiais 100 tūkst. dirbančiųjų teko apie 25 sergantieji profesinėmis ligomis.
Pasak pranešimo, dažniausiai profesinėmis ligomis ir toliau serga įrenginių, mašinų operatoriai, surinkėjai, sunkiasvorių sunkvežimių ir krovinių transporto priemonių vairuotojai, žemės ir miškų ūkio variklinių mašinų ir įrenginių operatoriai (traktorininkai) bei žemės kasimo ir panašių mašinų operatoriai (buldozerių, ekskavatorių mašinistai).
Anot pranešimo, 1995-2008-aisiais susirgimo profesinėmis ligomis atvejų pasiskirstymas pagal lytį nekito: 80-90 proc. nustatomų susirgimo atvejų esą vis dar tenka vyrams.
Tuo tarpu sergamumo pagal amžių statistika esą gerokai pasikeitė. 1997-2000 metais didžiausias profesinis sergamumas buvo fiksuojamas 55-59 metų amžiaus dirbančiųjų grupėje, 2001-2003-aisiais – 60-64 metų amžiaus grupėje, o 2004-2007 metais pagal sergamumą profesinėmis ligomis dominavo pensinio amžiaus (65 metų ir vyresni) asmenys.
