Grupė Seimo narių įregistravo projektą, kuriuo siekiama griežčiau reglamentuoti priedų, dedamų į maistą, kontrolę. Lietuvoje bręsta maisto pramonės revoliucija ar tai tik utopinė parlamentarų idėja?
Užsiima populizmu?
Akylesni pirkėjai prekybos centruose vis dažniau pastebi produktus, pažymėtus ženklais „Be E”, „Nėra skonio stipriklių”, „Be konservantų”. Ar gamintojai tikrai siekia apsaugoti vartotojų sveikatą, ar tai – tik savireklama? Prieš kurį laiką svetainės www.sveikasvaikas.lt viena įkūrėjų Agnė Zakarevičiūtė dienraščiui teigė, kad vis daugiau gamintojų savo noru atsisako dėti kai kuriuos maisto priedus į gaminius.
Grupei Seimo narių šių mažų gamintojų žingsnelių pasirodė negana: jie įregistravo Maisto įstatymo pataisą, kuria siekiama reglamentuoti maisto priedų kontrolę ir sudaryti galimybę vartotojams gauti tyrimais pagrįstą informaciją apie priedų ir genetiškai modifikuotų organizmų (GMO) buvimą maisto produktuose.
Pasak parlamentarų, vartotojams turėtų būti sudarytos realios galimybės pasirinkti natūralesnius maisto produktus, o gamintojams, kurie nebedės priedų ir GMO į savo produktus, būtų suteikiamos mokesčių lengvatos.
Tačiau idėjiniai kovotojai už sveiką maistą skeptiškai vertina parlamentarų iniciatyvą. „Šis projektas yra daugiau idealistinis, nei atitinkantis tikrovę. Seimo nariai užsiima populizmu, nes reglamentuoti maisto priedus Lietuvoje yra neįmanoma, – sako A.Zakarevičiūtė. – Teiginys, kad į produktus būtų galima dėti tik natūralius priedus, yra idealistinis, nes tikrai ne Lietuvos įstatymai tokius dalykus reglamentuoja. Šie klausimai sprendžiami Briuselyje.” Pašnekovė priminė: minimą sritį reglamentuojantys ES teisės aktai yra svaresni nei nacionaliniai įstatymai.
Kliūtis – ES teisė
Svetainės sveikasvaikas.lt viena įkūrėjų siūlo įteisinti didesnes baudas tiems gamintojams, kurie produktų etiketėse nenurodo maiste esančių priedų ar pažeidžia Lietuvoje galiojančius teisinius aktus.
„Siūlomi projektai turi būti protingi ir teisiškai įmanomi. ES aktai nenurodo, kokios baudos gamintojams turi būti skirtos už pažeidimus, tad tai įmanoma reglamentuoti ir Lietuvoje. Siekis riboti priedus ar GMO produktuose – per didelis užmojis Lietuvai”, – nesąžiningiems gamintojams šiuo metu skiriamas baudas, siekiančias vos kelis šimtus litų, A.Zakarevičiūtė vadina juokingai mažomis.
Ekologiškos kultūros asociacijos atstovė Lauryna Tarvydienė – didesnė optimistė. „Net jei ES teisiniai aktai draudžia, geri teisininkai randa būdų, kaip išspręsti šių maisto priedų žymėjimo problemą ir apeiti ES aktus, – anot pašnekovės, prievolę maisto produktuose žymėti esančius priedus reikia motyvuotai pagrįsti Europos Komisijai. – Priedų ribojimą būtų galima argumentuoti išaugusiu alerginių susirgimų skaičiumi ir noru išsamiai informuoti alergiškus žmones.”
L.Tarvydienė mano, kad galima priversti gamintoją produkto etiketėje žymėti tiek daug priedų, kad nebeliktų vietos net produkto pavadinimui užrašyti. Ekologė pažymi, kad šią problemą gali išspręsti tik juridiniai žaidimai ir tinkamos formuluotės.
Dalyvaudama vienoje diskusijoje L.Tarvydienė susidūrė su Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos specialistų gana glausta nuomone, kad pokyčių reglamentuojant priedus Lietuvoje neverta tikėtis. Tačiau pašnekovė mano, kad perversmai maisto pramonėje yra įmanomi, jei tik specialistai turės valios, daug teisinių žinių ir originalių idėjų.
Reikia mokytis iš airių
Prakalbus apie GMO žymėjimą, moteris primena, kad ES buvo įvairiausių iniciatyvų. Ypač originalus ir geras sprendimas ekologei pasirodė Airijos iniciatyva neauginti ir nenaudoti produktų, kurie turėtų GMO.
„Jie norėjo, kad ženklas „Iš Airijos” signalizuotų tai, kad šioje šalyje negaminami produktai su GMO. Net prie prekės ženklo tai bandė prilipdyti. Tai geras sprendimas skatinti eksportą”, – nurodė ji pavyzdį.
Specialistė neigiamai vertina parlamentarų siūlymą gamintojams, kurie vengs maisto priedų ir GMO, suteikti mokesčių lengvatas: tokia pagalba gamintojams iškreiptų rinkos dėsnius.
„Patarčiau atsiriboti nuo klausimų apie mokestines lengvatas, nes šis aspektas per daug susijęs su įvairių grupių interesais. Tuomet įsiplieks diskusijos ir prarasime pagrindinius akcentus, už kuriuos kovojame”, – mano L.Tarvydienė.
Sugriežtintos baudos, anot pašnekovės, – ne išeitis. „Šiuo metu Lietuvoje nėra institucijos, kuri efektyviai kontroliuotų priedų naudojimą maisto produktuose. Tad tik tada, kai atsiras atsakingų žmonių, kurie kontroliuos, kas yra rašoma etiketėse, ir bus galima kalbėti apie skatinimą arba baudų didinimą gamintojams”, – vylėsi pašnekovė.
