Nuo narkomanijos besigydančiųjų metadonu daugėja, tačiau valstybės institucijos nesugeba tinkamai kontroliuoti šio vaisto naudojimo, nežinomas šio preparato vartojimo efektyvumas, konstatuota trečiadienį per bendrą Seimo Sveikatos reikalų komiteto bei Narkomanijos ir alkoholizmo prevencijos komisijos posėdį.
Parlamentarai nutarė kreiptis į Valstybės kontrolę, kad ši kitų metų pirmajame pusmetyje atliktų tyrimą dėl metadono panaudojimo Lietuvoje.
„Kaip naudojamas metadonas? Ar metodikos yra? Kada pasiekiamas gydymo efektyvumas? Kodėl metadonas užsienyje naudojamas abstinencijai nuimti, mažinant dozes ten gydymas trunka 4-5 mėnesius, o pas mus – metų metais? Ar naudojamas metadonas įkalinimo įstaigose? Atsakymų į šiuos klausimus negavome”, – po posėdžio BNS sakė Sveikatos reikalų komiteto pirmininkas Antanas Matulas.
Anot jo, priklausomybei nuo narkotikų gydyti skirtas metadonas perkamas valstybės lėšomis, todėl politikas vylėsi, kad gal bent Valstybės kontrolei pavyks įvertinti šių lėšų panaudojimo efektyvumą.
Sveikatos apsaugos viceministro Audriaus Klišonio duomenimis, pernai metadonu gydyti 529 pacientai, šiemet jų taip pat yra apie pusė tūkstančio. 2008 metais metadonas teiktas 395 pacientams.
Pernai į Lietuvą įvežta 12,9 tūkst. tonos vaistinio preparato vieno litro talpos pakuotėse, šiemet – taip pat apie 12 tonų. Tačiau viceministras pabrėžė, kad 12 tonų vaistinio preparato metadono esama tik 11 kilogramų.
Sveikatos reikalų komiteto narei Agnei Zuokienei pasidomėjus, kiek valstybė per metus išleidžia pinigų metadonui įsigyti, tikslaus atsakymo nebuvo pateikta.
Valstybinės ligonių kasos atstovai galėjo pasakyti, kiek lėšų skirta tik pagal Priklausomybės ligų gydymo programą. Pagal ją, pernai metadono nupirkta už 375 tūkst. litų, šiemet per dešimt mėnesių – už 247 tūkst. litų. Tačiau, anot Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) specialistų, metadonas dar vartojamas kaip priemonė nuo skausmo.
Valstybinio psichikos sveikatos centro duomenimis, šiuo metu pakaitinis palaikomasis gydymas opioidiniais vaistiniais preparatais taikomas keturiuose priklausomybės ligų gydymo centruose ir 13 psichikos sveikatos centrų.
Parlamentarė Dangutė Mikutienė stebėjosi, kaip preparatas, kurio apskaita ir kontrolė turėtų būti itin griežta, patenka „į gatves”. Teisėsaugininkai praneša sulaikantys narkotikų prekeivius, klientams siūlančius ne tik heroino ar kitų narkotinių medžiagų, bet ir metadono. Teismuose daugėja bylų, kai nuo narkomanijos besigydantys asmenys pardavinėja jiems skirtą vaistinį preparatą.
Politikų pasipiktinimą sukėlė ir neseniai priimta prie SAM sudarytos darbo grupės išvada, kad metadoną galima naudoti ir įkalinimo įstaigose.
Anot A.Klišonio, darbo grupės specialistai konstatavo, kad nėra teisinių kliūčių neleisti šio preparato gydymo tikslais naudoti įkalinimo įstaigose.
Šiuo metu metadonas oficialiai gali patekti tik į areštines.
„Man (tokio sprendimo – BNS) argumentai nėra suprantami. Areštinėse, laikino sulaikymo įstaigose metadonas gali būti naudojamas abstinencijai nuimti, bet kai žmogus papuola į įkalinimo įstaigą, ten jau neturėtų būti metadono. Tuomet jam būna pravesta detoksikacija, pravestas abstinencinis gydymas. Kodėl siekiama įteisinti tai, negaliu suprasti”, – stebėjosi A.Matulas.
Norėdami sustiprinti kontrolę, parlamentarai nutarė kreiptis į Vyriausybę, kad ši sukurtų bendrą informacinę asmenų, turinčių psichikos ir elgesio sutrikimų, vartojant psichoaktyviąsias medžiagas, duomenų bazę. Taip pat prašoma nustatyti sergančių priklausomybės ligomis gydymo programos efektyvumo vertinimo kriterijus.
