Ir Lietuvoje vyrai vis rimčiau pradeda rūpintis savo vyriška sveikata, teigia profesorius Balys Dainys.
Kenčiantys dėl erekcijos sutrikimo ar kitų vyriškų ligų vyrai, dar visai neseniai apsiribodavę vien psichoterapeutų ar net ekstrasensų konsultacijomis, dabar jau daug dažniau ryžtasi praverti chirurginių klinikų duris. Ir chirurgai jau gali suteikti jiems efektyvią pagalbą.
Vilniaus universiteto ligoninėje Santariškėse, Nefrologijos ir urologijos klinikoje, atliekamas ne tik vyro varpos protezavimas čia pradėtos ir labai sudėtingos plastinės, funkciją atstatančios, operacijos.
Be įgimtų varpos deformacijų, aiškina klinikos vadovas prof. B.Dainys, jų gali atsirasti ir po traumų. Taip pat yra ligų, sukeliančių organinius erektogeninių audinių apdangalo pakitimus. Po oda ir poodiniu sluoksniu esantis minėtas apdangalas tampa neelastingas, neretai net ir sukaulėja, tuo deformuodamas visą varpą. Deformuotos varpos erekcija sukelia skausmą, lytinė funkcija tampa nebeįmanoma.
Tokiais atvejais ligonius ir gelbsti plastinės, varpos funkciją atstatančios operacijos. Elastingumą praradusi erektogeninių audinių apdangalo dalis pašalinama ir įsiuvamas lopas, suformuotas iš to paties ligonio venos atkarpėlių. Tai ypatingo kruopštumo reikalaujantis darbas – būtina išsaugoti nepažeistus mikroskopinius nervus, smulkiausias kraujagysles, nekalbant jau apie tai, kad negali likti nė menkiausių randų.
Šios operacijos, pasak prof. B.Dainio, trunka tris – tris su puse valandos ir neretai būna sunkesnės negu inksto transplantacija. Jos iš esmės skiriasi nuo kitų plastinių operacijų, pavyzdžiui, krūtų, veido raukšlių. Krūtys yra statiškas organas, o vyro varpa – dinamiškas, ir ją operuojantis chirurgas privalo atstatyti ne tik išvaizdą, bet ir funkciją.
Varpos plastinės operacijos, atstatant jos funkciją, žymiausiose pasaulio klinikose pradėtos vos prieš keletą metų, kai buvo galutinai įsitikinta, kad jokiais terapiniais metodais, jokiais vaistais erektogeninio audinio apvalkalo patologijos ir varpos deformacijos išgydyti neįmanoma. Prof. B.Dainys sako, kad mokslinėje literatūroje aprašyta net šešiolika terapinio gydymo metodų, kurių nė vienas nepasiteisino.
Dėl įgimtos ar įgytos varpos deformacijos į chirurgus kreipiasi įvairiausio amžiaus vyrai, dažniausiai 40-ties ar 50-ties metų.
