Netikėtai didelį Lietuvos kaimo vyrų sergamumą prostatos ligomis atskleidžia įsibėgėjanti prevencinė patikra. Detalesni tyrimai parodys, kiek jų serga prostatos vėžiu.
Mobili prostatos vėžio ankstyvosios diagnostikos laboratorija, kelionę po Lietuvą pradėjusi pernai lapkritį, nemokamai jau patikrino apie 2600 vyrų. Padidintas prostatos specifinio antigeno (PSA) kiekis kraujyje Šiaulių rajone nustatytas beveik 11 proc., Ukmergės – beveik 14 proc., o Širvintų rajone – net beveik 18 proc. pacientų.
Toks didelis sergamumas prostatos ligomis nustebino Prostatos vėžio prevencijos paramos ir labdaros fondo projekto „Išsaugokime vyrus“ specialistus.
„Prognozavome, kad PSA bus padidintas daugiausiai 11-12 proc. patikros dalyvių. Gali būti, kad prevencinė akcija pasiekė tuos vyrus, kuriems buvo skirta itin mažai dėmesio arba jie patys nesirūpino sveikata. Tačiau tokia liūdna realybė, kurią lyg veidrodis atspindi patikros rezultatai“, – sakė projekte dalyvaujančios „Medicina practica“ laboratorijos vadovas gydytojas Svajūnas Barakauskas.
Jis atkreipė dėmesį, kad tik detalesni tyrimai parodys, kiek akcijos metu patikrintų vyrų serga prostatos vėžiu. Padidintas PSA gali būti esant gerybiniam prostatos išvešėjimui, prostatitui. Kartais duomenis iškreipia ir netinkamas paciento pasirengimas tyrimui.
Projekto „Išsaugokime vyrus“ metu tikrinami 50-75 metų amžiaus vyrai. Taip pat – ir nuo 45 metų, jei pirmos eilės giminaičiai sirgo prostatos vėžiu. Papildomų lėšų nemokamai išsitirti fondas rado ir bet kurio amžiaus pedagogų ir kultūros darbuotojų ištyrimui.
Vasario viduryje akcija pasiekė Panevėžio regioną. Pirmoji Europoje mobili prostatos vėžio ankstyvosios diagnostikos laboratorija aplankys apie 20 šalies rajonų.
Vieneri metai be patikros gali būti lemtingi
Prostatos vėžio prevencijos paramos ir labdaros fondo prezidentas Gediminas Žižys įsitikinęs, kad jo sumanytas projektas bus svari parama nuo 2006 m. vykdomai valstybinei prostatos vėžio prevencijos programai.
Klastingas prostatos vėžys – dažniausia Lietuvos vyrų onkologinė liga. Kiekvienais metais jis diagnozuojamas apie 3000 asmenų, miršta 500 – 600 ligonių. Sėkmingai išgydyti šią ligą pavyksta, kai ji pagaunama ankstyvosiose stadijose.
Prostatos vėžys iš pradžių nerodo aiškių požymių. PSA kiekis kraujyje – pagrindinis jo profilaktinis tyrimas. Rekomenduojama, kad kiekvienas vyras, sulaukęs 45 metų, kasmet dalyvautų patikroje, o sulaukęs 50 metų – 2 kartus.
Valstybinė patikros programa pastaraisiais metais tapo skylėta, nes Sveikatos apsaugos ministerija jai perpus yra sumažinusi finansavimą. Todėl nemokamas PSA tyrimas rizikos grupės vyrams priklauso tik kas antri metai. Pats sėkmingai įveikęs prostatos vėžį G. Žižys gerai žino, jog praleisti be patikros metai vyrams gali būti lemtingi.
Statistika rodo, kad per 60 proc. pacientų, kurie į gydytojus kreipėsi jau rimtai sunegalavę, buvo nustatytas vėlyvųjų stadijų prostatos vėžys. Tuomet jo visiškai išgydyti nebeįmanoma. Vėžys paprastai išplinta kauluose, sukelia skausmų, stuburo lūžių.
Fondo prezidentas taip pat pabrėžė, kad informacijos apie valstybinę prostatos vėžio prevencijos programą pateikiama nepakankamai. Penktadalis rizikos grupės vyrų per visus penkerius programos vykdymo metus nei karto nesilankė pas savo šeimos gydytoją. Tikėtina, kad jie iki šiol nieko nežino apie galimybę nemokamai išsitirti savo prostatos būklę.
„Apie prostatos vėžio profilaktikos svarbą mūsų šalyje žino, matyt, tik per trečdalį rizikos grupės vyrų. Dar daug kas nepakankamai yra subrendęs, kad galėtų laisvai kalbėti apie šią ligą. Be to, dalies vyrų periferijoje tiesiog nepasiekia informacija“, – sakė G. Žižys.
