Jau penkiasdešimt metų mokslininkai stengiasi surasti būdą paprastam peršalimui gydyti, bet jiems niekaip nepavyksta. Vis dėlto šiandien mokslininkai jau slapta trina delnais, kad pagaliau jau įvyks lūžis medicinoje ir žinosime, kaip išvengti slapta užklupusios slogos ir gerklės peršulio, rašo „The Independent”.
Mokslininkai paskelbė, kad pagaliau, pirmą kartą po daugelio bandymų, jiems pavyko peršalimu dirbtinai užkrėsti genetiškai modifikuotas peles – taip pirmą kartą istorijoje primatai peršalo.
Iki šiol tik žmonės ir šimpanzės galėjo pasigauti virusą, kurio rezultatas – įprastiniai peršalimo simptomai. Tai viena iš priežasčių, kodėl tyrimai dėl galimų peršalimo gydymo būdų buvo tokie neveiksmingi, sako profesorius Sebastianas Johnstonas iš Karališkojo Londono koledžo.
Tai, kad mokslininkai nuo šiol virusu gali užkrėsti laboratorines peles, leidžia jiems stebėti, kaip peršalimo virusai veikia kitus gyvius (ne žmones) ir tikėtis, kad tai pagelbės naujų vaistų paieškoje.
Apie trys ketvirčiai žmonių, kurie serga peršalimo ligomis (ne gripu), paprastai užsikrečia vienu iš 100 nosies gleivinės virusų. Daugeliui jų peršalimo simptomų pavyksta atsikratyti per kelias dienas, bet kitiems žmonėms, kurie turi problemų su kvėpavimo takais, pavyzdžiui, serga astma, peršalimas gali būti lemtingas.
Peršalimai gali komplikuotis, tad maži vaikai ir kūdikiai dėl peršalimo dažnai atsiduria ligoninėje. Taip pat peršalimas gali sukelti plaučių uždegimą ir astmos priepuolius. Jis taip pat gali sukelti staigius bronchito ir emfizemos priepuolius.
Medicininių tyrimų taryba 1946-aisiais pradėjo peršalimo tyrimus, kuriuose dalyvavo 30 savanorių. Jie buvo apkrėsti peršalimo virusu. Tada buvo stebima, kaip jų kūnai reaguoja į infekciją 10 dienų laikotarpiu. 1989-aisiais tokius tyrimus buvo nustota vykdyti, nes per tą laiką vaistai nuo peršalimo taip ir nebuvo atrasti.
Profesorius S. Johnstonas sako, kad iki šiol peršalimo viruso nebuvo įmanoma tyrinėti su mažais gyvūnais, o tai ir buvo pagrindinė naujų gydymo būdų vystymo kliūtis. Profesorius teigia, kad peršalimo virusai greičiau gali būti ištirti, jei gydymo būdai bus bandomi su mažais gyvūnais, kaip pelėmis. Jis priduria, kad peršalimas nėra nereikšmingas dalykas – jis gali sukelti labai rimtų problemų, netgi mirtį.
Todėl mokslininkai modifikavo pelių genus, kad jas būtų galima dirbtinai užkrėsti peršalimu ir ieškoti efektyvių gydymo būdų. Anksčiau pelės ląstelės nepriimdavo viruso ir pelės nesusirgdavo peršalimo ligomis, dabar pelių ląstelių receptoriai modifikuoti taip, kad virusą priimtų.
Profesorius S. Johnstonas sako, kad genetiškai modifikuotų pelių veislė taip pat gali pasitarnauti ir sudėtingesniuose tyrimuose, kai bus bandoma nustatyti, kas nutinka, kai peršalimo ligos sukelia komplikacijas, kurios sutrikdo plaučių funkciją ir gali baigtis mirtimi.
Nauji tyrimai su pelėmis suteikia galimybę naujiems gydymo būdams atrasti, kurie iki šiol buvo tik teorija, o ne praktika.
Iki šiol astma sergantys pacientai skundėsi, kad peršalimas paaštrina astmos simptomus ir kol kas šie ligos paaštrėjimai tik laikinai malšinami steroidiniais preparatais.
