Vakar į Kauną suvažiavo dešimtys garsiausių pasaulio neuromokslininkų. Dvi dienas truksiančioje konferencijoje jie dalysis patirtimi ir metodais, skirtais įveikti tokias XXI a. rykštes kaip vėžys ir Alzheimerio liga.
Šimtai profesionalų
Šiomis dienomis Kaunas – planetos neuromokslų sostinė. Tokio masto konferencija Lietuvoje surengta pirmą kartą. Dvi dienas profesoriai iš viso pasaulio dalysis naujausiais moksliniais pasiekimais ir ieškos galimybių pritaikyti juos klinikinėje praktikoje.
Tarptautinę konferenciją „International Translational Neuroscience Conference” suorganizavo Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Biomedicininių tyrimų institutas ir Lietuvos kaukolės pamato chirurgų draugija.
„Pirmąkart mums pavyko sukviesti tiek daug mokslininkų, atliekančių tyrimus neuromokslų srityje, ir praktikų, kurie dirba klinikinėje srityje”, – džiaugėsi konferencijos organizatorius profesorius Arimantas Tamašauskas.
(nukėlimas)
Rinktinės pajėgos
„Mokslas buvo atskirtas nuo klinikinės praktikos, nuo klinikinio mokslo. Tai, ką mes pradėjome, padės suartinti šių sričių atstovus ir galbūt pavyks rasti naujų, efektyvesnių būdų gydyti žmones”, – kalbėjo A.Tamašauskas.
Konferencijai pranešimus parengė 21 kviestinis lektorius iš įvairių pasaulio šalių – garsūs neuromokslų specialistai iš JAV, Jungtinės Karalystės, Danijos, Norvegijos, Olandijos, Vokietijos, Portugalijos, Estijos, Lenkijos ir kitų šalių.
Iššūkis mirčiai
Nuo onkologinių ligų mirštančių žmonių artimieji su viltimi žvelgia į mokslininkus, ieškančius būdų pagydyti šią ligą. Profesorius A.Tamašauskas sako, kad dedamos visos pastangos siekiant ištirti ligos prigimtį ir rasti vaistus jai gydyti.
„Tiriamos genų mutacijos, DNR, įvairūs baltymai, kurie gali turėti įtakos. Esu įsitikinęs, kad žmonija atras būdą, kaip įveikti šią ligą. Tačiau tai įvyks ne artimiausioje ateityje”, – kalbėjo A.Tamašauskas.
Moksliniai tyrimai nevyktų be finansinės verslo paramos – prie mokslininkų darbo ne vienus metus prisideda Ūkio bankas.
Amerikietį nustebino įranga
Vėžines ligas, kurioms būdingas nekontroliuojamas genetiškai pakitusių ląstelių dauginimasis ir šių ląstelių sugebėjimas naikinti aplinkinius audinius bei išplisti į kitas kūno vietas, tyrinėja ir profesorius iš JAV Edwardas R.Lawsas.
„Daug mokslininkų visose šalyse bando įminti vėžio paslaptį, tačiau prireiks dar ne vieno dešimtmečio, kol atsakysime į visus klausimus ir išmoksime įveikti ligą”, – kalbėjo Edwardas R.Lawsas.
Pirmąkart Lietuvoje viešėjusį Harvardo universiteto profesorių nustebino aukšto lygio įrengimai klinikose: „Čia labai modernu. Kai kuriuos aparatus norėčiau turėti ir pats.”
Alzheimerio liga – mįslė
Konferencijoje ypatingas dėmesys skirtas ir Alzheimerio ligai, kuri yra labiausiai paplitusi silpnaprotystės forma. JAV profesoriaus E.R.Lawso teigimu, mokslininkų grupės įvairiose pasaulio šalyse ieško efektyvesnio šios ligos gydymo būdo.
„Tyrimai suteikia vilčių. Ankstyva ligos diagnozė leistų sustabdyti jos progresą, pradėjus vartoti naujos kartos vaistus. Visa tai jau vyksta ir netolimoje ateityje turėtų būti rasti sprendimai”, – pabrėžė E.R.Lawsas.
Lenkijos mokslų akademijos narys profesorius iš Liublino Tomaszas Trojanowskis taip pat įsitikinęs, kad Alzheimerio liga bus išgydoma arba mums pavyks jos išvengti.
„Techniniu požiūriu progresą jau pasiekėme, operacijos vyksta efektyviau, tačiau dar lieka daug neaiškumų, susijusių su smegenų ligomis, tarp jų – ir Alzheimerio, kurių negalime kontroliuoti įprastais metodais”, – kalbėjo T.Trojanowskis.
Pradėjo nuo plaktuko
Neurochirurgijos Lietuvoje 60 metų jubiliejui ir Neuromokslų instituto įsteigimui paminėti skirtoje konferencijoje dalyvavęs neurochirurgas docentas Juozas Šidiškis sako, kad progresuojama žaibo greičiu.
„Pradėjau nuo etapo, kai neurochirurgijoje turėjome tiktai plaktuką neurologiniam pakenkimui nustatyti. Pagal simptomus aiškinomės, kokia smegenų sritis pakenkta. Tuo metu vienintelė tyrimo priemonė buvo rentgeno nuotraukos, kurios iš tikrųjų smegenų minkštųjų audinių pokyčių nerodo”, – pasakojo J.Šidiškis.
Per kelis pastaruosius dešimtmečius, pastebi docentas, įdiegta daugybė modernių technologijų, pasitelkti kompiuterinės tomografijos, magnetinio rezonanso metodai. Šios naujovės pagerino operacijų kokybę.
Neliko aklų operacijų
Specifines sutrikusių smegenų funkcijų, kurioms būdinga Parkinsono liga, patologiniai drebėjimai, korekcijas atliekantis J.Šidiškis džiaugiasi, kad dabar operuojama stereotaksiniais aparatais.
„Jeigu tinkamai nustatome indikacijas, laiku ir tinkamai atliekame procedūras, būna labai gerų rezultatų”, – kalbėjo J.Šidiškis.
Profesorius A.Tamašauskas sako, kad dabar kiekvienas gydymas yra pagrįstas moksliškai.
„XIX–XX a. daugiau dėmesio būdavo kreipiama į simptomus, o dabar einame giliau – iki DNR, ląstelės struktūrų ir ten randame pakitimų. Juos modifikavus, žmogus galėtų pasveikti. Nebėra aklo gydymo, aklų operacijų”, – pabrėžė A.Tamašauskas.
Anot jo, jau galime džiaugtis, kad šiuo metu yra instaliuojamas intraoperacinis magnetinis rezonansas, atversiantis naujų galimybių gydant pacientus.
„Atlikdami operaciją galėsime žiūrėti, ar pacientas išgydytas, nelaukdami, kol jis pabus. Taigi galėsime gydyti vis sudėtingesnius pacientus”, – apie naujovę pasakojo A.Tamašauskas.
