Nobel biocare

Nuovargis gali būti pavojingas

Normalu, kad pavargus norisi poilsio, pailsėjus atgaunamos jėgos, tuomet galima vykdyti fizinę ir protinę veiklą: dirbti, poilsiauti, pramogauti, mokytis. Tačiau stresas, nuolatinė įtampa, darbo bei poilsio režimo nebuvimas, ligos ir kt. gali paversti normalų apsauginį organizmo reiškinį – nuovargį – liga, kurios kamuojamas žmogus turi ne tik pasistengti pasveikti, bet ir permąstyti, kaip elgtis, kad nuo tokio dalyko netektų kentėti ateityje.

Nuovargis yra fiziologinis laikinas darbingumo ir organizmo funkcinių galimybių sumažėjimas po sunkaus ar įtempto darbo. Nuovargis yra sudėtingas fiziologinis procesas, apimantis visas organizmo sistemas, bet daugiausia centrinę nervų sistemą. Ilgas, sunkus ir įtemptas darbas mažina organizmo darbingumą ir darbo našumą, blogėja bendra savijauta, dėmesys, atmintis, sunkiau susikoncentruoti, žmogus subjektyviai jaučiasi pavargęs. Pavargus mažėja raumenų jėga ir jų ištvermė, blogėja judesių koordinacija ir tikslumas, judesiai tampa vangesni, jaučiamas nedidelis raumenų skausmas. Mažėja regos, klausos, lytėjimo ir kitų analizatorių jautrumas, pablogėja regos, klausos sensomotorinių reakcijų greitis. Gerai pailsėjus nuovargis praeina, atgaunama savijauta ir darbingumas. Nuovargis yra labai dažnas ir bendras negalavimas. Dažnai jis pasireiškia sergant organinėmis ligomis, atsiranda dėl nemigos, endokrininių, reumatinių, infekcinių ir psichikos ligų.

Lėtinis nuovargio sindromas

Lėtinio nuovargio sindromas apibūdinamas užsitęsusiu nuovargiu, sąnarių skausmais, karščiavimu, raumenų skausmais, limfmazgių ir nuovargio didėjimu po fizinio darbo. Ligos paplitimas yra skirtingas: 142–560 atvejų 100 tūkst. gyventojų, jo trukmė 2–7 m.

Lėtinis nuovargio sindromas pasireiškia: pablogėjusiu dėmesiu ir atmintimi, pablogėjusiu darbingumu, mokymusi, pablogėjusia asmenine ir socialine veikla. Pasireiškia gerklės skausmai, kaklo ir pažastų limfmazgių padidėjimas, raumenų skausmai, naujai atsiradę galvos skausmai, miegas būna be poilsio jausmo.

Lėtinio nuovargio sindromo atsiradimui įtakos turi imuninė sistema, mitybos deficitas, depresija, taip pat jis yra siejamas su tam tikromis ligomis. Norint nustatyti šį sindromą reikia kelis mėnesius stebėti, be to, ši liga yra retai nustatoma. Sergantieji šia liga dažniausiai vartoja daug rūšių vaistų, manydami, kad tokia jų būsena – tai konkreti liga ar net kelios ligos, kurias nesunku išsigydyti pačiam. Pasitaiko, kad ligoniai būna gydęsi gana ilgą laiką įvairiais vaistais ir kenčia nuo šalutinio poveikio.

Nuovargio profilaktika

Siekiant išvengti nuovargio, svarbu tinkamai derinti darbą, poilsį ir laisvalaikį. Rimti sutrikimai kyla dėl individualių priežasčių, todėl svarbu, kad įtampos ir nuolatinio streso būtų kuo mažiau, rūpintis, kad miegas būtų visavertis ir kad nuolat netrūktų miego, kad psichologinis ir fizinis krūvis atitiktų jėgas ir vengti nuolatinio persitempimo, tinkamai maitintis. Vitaminų trūkumas taip pat gali sukelti nuovargį, susirgus reikia neatidėlioti gydymo.

Jeigu be rimtos priežasties jaučiate nerimą ir sumišimą, jums pablogėjo regėjimas, svaigsta galva, užkietėjo viduriai, sutriko miegas, sulėtėjo judesiai, skauda raumenis, pasireiškia bendras silpnumas, jums reikėtų susimąstyti, nes tik jūs žinote priežastis, kodėl pavargstate, ir tik jūs šiuo atveju galite padėti sau.



TAIP PAT SKAITYKITE