Kinų medicina, ajurveda, diagnostika iš rainelės, magnetoterapija, elektro-akupunktūra pagal daktarą Folį, homeopatija – terminai, kuriuos tikriausiai esate girdėję. Netradicinė medicina atrodo vis lengviau grindžiasi kelią Lietuvoje – tapome lankstesni ir atviresni naujovėms. Alfa.lt pabandys atskleisti vienos netradicinės medicinos šakų subtilybes. Sveikatos mitas tai ar tikrovė?
Gydytojas homeopatas A. Bagdonavičius domėtis homeopatija pradėjo 1990-aisiais, kai Lietuva tik bandė atsikvėpti po ilgų metų Sovietų užguityje. Gydytojas Maskvoje baigė pirmosios pakopos kursus ir susidomėjo folio metodika. Vėliau A. Bagdonavičius baigė antros laidos kursus, organizuojamus bendros vokiečių–rusų firmos. „Tuo metu folio metodika buvo prestižinis gydymo būdas ir išvis buvo tik keli gydymo aparatai”, – prisimena A. Bagdonavičius.
Pagal specialybę A. Bagdonavičius – chirurgas-stomatologas. Domėtis netradicine medicina jis pradėjo dėl savęs: „Gydydamas pacientą per kraują nuo jo užsikrėčiau hepatitu B”, – taip prasidėjo homeopato veikla. Gydytojas taip pat pradėjo domėtis ir kitais netradicinės medicinos būdais: ajurveda, kinų medicina, diagnostika iš akies rainelės.
Nusprendžiau savo kailiu išbandyti, kaip atliekamas tyrimas taikant folio metodiką. Užsirašyti pas gydytoją teko prieš gerus tris mėnesius, nes anksčiau nebuvo laisvų vietų – visą dieną gydytojas dirba nuo ryto iki vakaro, o buto duris varsto vis kiti (kiek teko matyti – daugiausia vyresnio amžiaus) pacientai. Vilniuje ir Kaune dirbantis gydytojas neturėtų skųstis nepopuliarumu, o ir pagalba žmonėms neblogai atsiperka – vizitas Vilniuje atsiėjo 110 litų.
Iš pradžių gydytojas užsirašė mano asmeninius duomenis (kaip ir bet kurioje kitoje gydymo įstaigoje) ir paprašė nusiimti visus metalinius daiktus (tai kenkia diagnozės tikslumui). Tada ėmė klausinėti, kuo skundžiuosi. Klausė ir tokių dalykų, kaip: ar esate lėtesnio ar greitesnio būdo; labiau mėgstate šilumą ar šaltį; ar galūnės būna šaltos, ir panašiai. Vėliau, interviu metu, gydytojas pasakojo, kad taip paprastai prasideda kiekvienas vizitas: „Iš pradžių vyksta diagnostika.” A. Bagdonavičiaus teigimu, vienas iš folio metodikos skirtumų nuo tradicinės medicinos – ne diagnozė čia svarbiausia, o individualūs simptomai.
Paklausęs kelių klausimų gydytojas į vieną ranką įdavė metalinį ritinį, kuris buvo prijungtas prie aparato, panašaus į barometrą (būtent šis aparatas ir rodo „nukrypimus nuo normos”), o kitą delną pasidėjęs priešais save, į metalinį rašiklį buku galu panašiu prietaisu ėmė spaudinėti įvarius taškus delne ir ant pirštų. Šis „rašiklis” taip pat prijungtas prie nukrypimus nuo normos rodančio prietaiso. Gydytojas pasakoja, kad kiekvienas taškas delne atitinka kiekvieną organą kūne. O į barometrą panašus prietaisas rodyklėmis rodo, ar tas organas sveikas: „Yra tam tikros normos ribos, kurias žinome.”
Tiesą sakant, atrodė, kad taškus ant delnų, neva atitinkančius tuos organus, kuriuos įvardijau kaip problemiškus, gydytojas spusteldavo stipriau – aparato rodyklė kilsteldavo aukščiau ir viršydavo normą. Vienaip ar kitaip veikia šis gydymo būdas, ar ne, priklauso tikriausiai nuo kiekvieno žmogaus požiūrio ir įsitikinimų. „Gydytojas juk – žmogus, žmogus gali klysti. Vaistai padeda 70–80 proc. – tai yra gerai, bet juk nėra tokio vaisto, kuris padėtų 100 procentų”, – sako A. Bagdonavičius.
Bendrosios praktikos gydytojas Jonas Juščius taip pat teigia, kad ši diagnostika nėra visiškai tiksli: „Jei ta diagnostika būtų 100 proc. tiksli, kiekviena medicinos įstaiga turėtų tokius aparatus.” „Daugeliui žmonių „išgyti” padeda tikėjimas, ir tai nėra blogai, tačiau tas tikėjimas neturėtų būti aklas. Juk būna, kad žmonės miršta, kyla komplikacijos ar per vėlai kreipiasi pas kitus specialistus”, – perspėja J. Juščius. Tokiu atveju nepatikrinta diagnostika gali būti lemtinga.
Grįžkime atgal į gydytojo „kabinetą” (kabinetas šiuo atveju rašomas kabutėse, nes išties gydytojas dirba daugiaaukščio namo bute). Kai visas delnas jau buvo patikrintas, A. Bagdonavičius pradėjo testuoti preparatus (homeopatinius vaistus). Tikrino jų efektyvumą ir tinkamumą. Tai buvo daroma prijungus prie aparato lentelę su vaistų atitikmenimis: „Žiūrima, kaip kinta rodikliai – ar tas preparatas veda normos link, ar ne – taip sudaromas vaistų komplektas.”
Pasak A. Bagdonavičiaus, homeopatiniais vaistais gydoma taip, kaip ir visais kitais vaistais, tik jų veikimas skiriasi. Liga yra organizmo reakcija į dirgiklius arba, kitaip tariant – organizmo apsigimimo reakcijos išraiška tam tikrais simptomais: „Įprastinėje medicinoje tie simptomai slopinami, pavyzdžiui, slopinamas bėrimas, bet taip juk organizmas šalina toksimus. Homeopatiniai vaistai, atvirkščiai, sukelia dirbtinę apsigimimo reakciją arba dirbtinę ligą. Ir kuo geriau sutampa to vaisto sukeliama liga su tikra liga, tuo vaistas efektyvesnis. Gydymo pradžioje gali atsirasti paūmėjimas.”
Bendrosios praktikos gydytojas J. Juščius sako, kad kai kurių ligų, kaip, pavyzdžiui, didelis prakaitavimas, simptomus tikrai galima tiksliai atpažinti, nes keičiantis kūno temperatūrai gali kisti elektrolaidumas, todėl ir tiriant akupunktūriškai aktyvius taškus diagnozė gali būti gana tiksli „tačiau širdies ligos nustatyti neįmanoma”. J. Juščius rekomenduoja prieš pradedant gydytis pasikonsultuoti ir su kitais specialistais. Gydytojo nuomone, rimtų ligų diagnozes galima konstatuoti tik iš 3–4 gydytojų išvadų.
Nors gydytojas A. Bagdonavičius sako, kad homeopatija yra gydymas be jokių pašalinių reiškinių, jis taip pat pritaria, kad ligos visiškai išgydyti negalima: „Bet pacientas kartais labiau kenčia nuo vaistų, o ne nuo ligos. Homeopatiniai vaistai nekenkia.” Gydytojas pasakoja, kad geriausiai jam sekasi gydyti virškinimo ligas, įvairias alergijas – „būdas yra sunkesnis, bet dažniausiai pasiteisina”.
A. Bagdonavičius sako, kad į jį dažniausiai kreipiasi žmonės, sergantys lėtinėmis ligomis: „Nuo lėtinių ligų ir gydoma atitinkamai ilgiau. Su homeopatija yra šansų išgydyti ligą arba bent jau nuo pašalinių reiškinių.” Gydytojas sako, kad vienus pacientus išgydo visam laikui, kitus – laikinai, o kitiems iki išgijimo reikia labai ilgai gydytis.
„Vaistų pramonė viską taip daro, kad būtų patogiau, tačiau tiesa, kad homeopatiniai vaistai pakenkti negali. Juose yra labai mažos dozės (net molekulės) – vaistai labai praskiesti”, – sako J. Juščius. Taigi kuo daugiau vaistų paskirs, tuo geriau farmacinėms kompanijoms. J. Juščiaus nuomone, žmonės tiki, kad homeopatiniai vaistai gydo, o kartais gydo ne vaistai, bet tikėjimas.
Tikėjimas tikėjimu, tačiau ilgalaikio gydymo ir pakartotinių tyrimų kaina gali gerokai kirsti per piniginę. Išrašęs kelių rūšių vaistų A. Bagdonavičius informavo apie šalutinius simptomus ir pasakė, kad už kelių mėnesių turėčiau ateiti pakartotinei konsultacijai (pažiūrėti, ar vaistai gerai veikia). Konsultacija po konsultacijos, šimtas po šimto ir susideda nemaža krūvelė šlamančiųjų, o aš būčiau tik viena iš daugybės gydytojo pacientų. Beje, kitam vizitui anksčiausiai yra vietų gegužės mėnesį.
