Britų mokslininkai pareiškė nustatę naują mechanizmą, kuris paaiškina, kodėl rūkymas gali sukelti krūties, žarnų ar plaučių vėžį.
Kristės ligoninės Mančesteryje medikų grupės tvirtinimu, rūkančiųjų kraujyje esama žymiai daugiau insulino tipo augimo veiksnių negu nerūkančiųjų kraujyje.
„Mus sujaudino tokie rezultatai, nes jie rodo, kad gali būti visai kitoks mechanizmas, kuris turėtų paaiškinti kai kurių rūšių vėžio vystymąsi”, – sakė tyrimui vadovavęs dr.Endrius Renehanas.
Pasak jo, ateityje galima bus anksčiau nustatyti vėžio pavojų ir pagrįsti vėžio profilaktiką.
E.Renehanas teigia, kad kiti autoriai yra nustatę ryšį tarp insulino tipo augimo veiksnių, iš vienos pusės, ir krūties bei gaubtinės ir tiesiosios žarnos vėžio, iš kitos pusės.
Nagrinėtos 400 individų (55-65 metų amžiaus) ligos istorijos – šie žmonės buvo tikrinti, ar neserga žarnų vėžiu.
Kristės ligoninės Mančesteryje medikai įsitikino, kad ilgalaikis rūkymas labai padidino insulino tipo augimo veiksnių koncentraciją, kuri priklausė ir nuo rūkymo trukmės, ir nuo per dieną surūkytų cigarečių skaičiaus.
„Gauti duomenys rodė dozinę priklausomybę ir buvo statistiškai patikimi”, – sakė E.Renehanas.
Tai reiškia – kuo daugiau surūkoma cigarečių, tuo didesnė minėtų veiksnių koncentracija. Anot dr.E.Renehano, prisiekusių rūkalių ir nerūkančiųjų kraujyje šių medžiagų koncentracija skyrėsi 20-25 procentais.
Manoma, kad augimo veiksniai skatina suvėžėjusių ląstelių augimą ir saugo jas nuo natūralaus žuvimo proceso.
Vis dėlto E.Renehanas sakė, kad dar reikia papildomų tyrimų, kurie galbūt įrodytų ryšį tarp rūkymo, insulino tipo augimo veiksnių ir vėžio.
