Vilniaus Universiteto Santariškių klinikose pristatyti ligoninės hematologų tyrimo duomenys rodo, jog kraujo vėžys Lietuvoje vis dažniau pagydomas. Pasak sveikatos apsaugos viceministrės Noros Ribokienės, pažangos gydant šias ligas pasiekta konstruktyviai bendradarbiaujant specialistams, ministerijai, pacientų organizacijoms.
VUL Santariškių klinikų Hematologijos, onkologijos ir transfuziologijos centro vadovas prof. Laimonas Griškevičius pristatydamas tyrimo rezultatus spaudos konferencijoje pažymėjo, jog per pastaruosius 15 metų sergančiųjų kraujo vėžiu išgyvenamumas Lietuvoje gerėjo.
„Stebimas akivaizdus išgyvenamumo gerėjimas visose ne Hodžkino limfoma (NHL) sergančiųjų amžiaus grupėse. Pirmieji epidemiologinio tyrimo rezultatai rodo, kad kraujo vėžys Lietuvoje vis dažniau pagydomas”, – sakė L. Griškevičius.
Pasak profesoriaus, gydant dažniausiai pasitaikančią limfomos rūšį – difuzinę didelių B ląstelių limfomą – darbingo amžiaus pacientų iki 60 metų grupėje, net sergant išplitusia III-IV stadijos forma, pasveikimo tikimybė jau viršija 80 proc. Anksčiau tokia tikimybė nesiekė 50 procentų.
Pastaruoju metu daug kalbama apie dar vieną kraujo vėžio rūšį – lėtinę mieloleukemiją (LML). Tyrimas parodė, jog mirčių procentas per pastarąjį dešimtmetį taip pat sparčiai mažėjo. „Anksčiau kiekvienais metais mirdavo kas 3-4-tas, dabar – kas 10-tas LML pacientas”, – sakė prof. L. Griškevičius.
Sveikatos apsaugos viceministrė N. Ribokienė spaudos konferencijoje pažymėjo, kad gerų rezultatų, gydant onkohematologinius susirgimus, pasiekti padėjo aukšta specialistų kvalifikacija, teisingai nustatyti diagnostikos bei gydymo prioritetai, lėšos skiriamos ligonių vaistams, pagaliau pačių ligonių tikėjimas, kad ligą galima įveikti.
„Anksčiau buvusią bauginančia dabar šią statistiką, neabejotinai, galima pavadinti vilties teikiančia. O tai labai svarbu ligoniui, jo pasitikėjimui gydytoju ir savo jėgomis”, – pabrėžė N. Ribokienė
Viceministrė pažymėjo, kad Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos iš centralizuotiems pirkimams skirtų PSDF biudžeto lėšų vis daugiau perka vaistų, skirtų onkologiniams susirgimams gydyti. Lėšos skirtos šiems susirgimams gydyti išaugo daugiau kaip 10 kartų, lyginant su 2003 metais. Į centralizuotai perkamų vaistų ir medicinos pagalbos priemonių sąrašą įrašomi pažangiai terapijai skiriami itin brangūs, pagal griežtas indikacijas vartojami vaistiniai preparatai bei medicinos pagalbos priemonės, kurių daugelis pacientų patys nepajėgtų įpirkti.
„Nei lėšų, nei dėmesio, nei gerumo onkohematolginiams ligoniams niekada nebus per daug”, – spaudos konferencijoje pabrėžė sveikatos pasaugos viceministrė N. Ribokienė. Ryšių su visuomene skyrius
