Atlikto tyrimo duomenimis, miesto moksleivių žinios apie šeimos planavimą ir kontracepciją yra geresnės nei mažų miestelių paauglių, o mokyklos reitingas lemia moksleivių žinias apie šeimos planavimą ir kontracepciją.
Programos vis dar nėra
Statistikos departamento duomenimis, Lietuvoje dirbtinių abortų skaičius per pastaruosius 10 metų sumažėjo du kartus, tačiau paauglių nėštumų problema išlieka aktuali. Tai rodo, kad lytinis paauglių švietimas yra būtinas.
Kokia turėtų būti jaunimo lytinio švietimo programa, kas turėtų būti atsakingas už šios asmeniškos, intymios srities ugdymą: šeima, mokymo institucijos, specialūs centrai, visi kartu? Į šiuos ir panašius klausimus Lietuvoje ir daugelyje ES šalių kol kas nėra vienareikšmių atsakymų.
Lytinis švietimas gali padėti atitolinti pirmuosius lytinius santykius ir išvengti nepageidaujamo nėštumo, lytiškai plintančių ligų. Tačiau Lietuvoje kol kas nėra visuotinai priimtinos jaunimo lytinio švietimo programos, Sveikatos ir Švietimo ministerijos iki šiol neišsprendė šio klausimo.
Vėliau, nei manyta
Pasak vienos tyrimo autorių LSMU Akušerijos ir ginekologijos klinikos gydytojos Gintarės Kemeklienės, atlikti tokio pobūdžio tyrimą paskatino aktualios diskusijos visuomenėje.
„Tyrimo rezultatai mūsų nenustebino, mūsų hipotezės atitiko gautus duomenis. Man buvo kiek netikėtas moksleivių amžiaus vidurkis. Moksleiviai lytinį gyvenimą pradeda vėliau, nei aš maniau”, – sakė G.Kemeklienė.
Ji pridūrė, kad lytinis švietimas Lietuvoje turėtų būti kompleksiškas. „Reikėtų, kad su moksleiviais kalbėtųsi psichologai, medikai, religijų atstovai, šeimos planavimo specialistai, tik taip ugdysime jaunų žmonių vertybes ir atsakomybę už save”, – teigė tyrimą atlikusi gydytoja.
Populiarūs mitai
Per šį tyrimą nustatytas lytinis paauglių aktyvumas panašus į daugelio Europos šalių analogiškus rodiklius šioje amžiaus grupėje. Nors dauguma moksleivių (77,6 proc.) žinojo, kad moters vaisingumas per menstruacijų ciklą kinta ir moteris gali pastoti po pirmųjų lytinių santykių, tačiau beveik pusės (46,9 proc.) moksleivių nuomone, moteris negali pastoti per mėnesines.
69,8 proc. manė, kad moteris negali pastoti, jeigu dar nebuvo pirmųjų mėnesinių. Galima daryti išvadą, kad galimybę pastoti po pirmųjų lytinių santykių moksleiviai vertina kaip faktą: jeigu buvo santykiai, galimas ir pastojimas, tačiau nesieja jo su moters vaisingomis dienomis.
Tarp paauglių gana populiarus mitas, jog nutrauktas lytinis aktas visiškai apsaugo nuo nėštumo. Taip manė 26,3 proc. moksleivių, iš jų daugiau berniukų nei mergaičių. Paaiškėjo, kad 6,1 proc. lytiškai aktyvių paauglių nutrauktą lytinį aktą naudoja kaip kontracepcijos metodą.
Renkasi skubią kontracepciją
Tyrimas parodė, jog 42,9 proc. moksleivių manė, kad skubi kontracepcija – tinkamiausia priemonė išvengti nėštumo. Paaugliai turėtų žinoti, kad, vartojant skubią kontracepciją, būtina pasitikrinti, ar nėra nėštumo, jei mėnesinės neprasidėjo praėjus trims savaitėms po gydymo. Skubios kontracepcijos metodo negalima vartoti dažnai.
Atliktas tyrimas atskleidė, kad miesto moksleivių žinios apie šeimos planavimą ir kontracepciją yra geresnės nei mažų miestelių paauglių. Merginų žinios geresnės nei vaikinų, o miesto merginų geresnės nei mažų miestelių merginų.
Taip yra dėl to, kad miesto jaunimas gauna geresnį išsilavinimą, jiems prieinamesnės patikimesnės žiniasklaidos priemonės, liberalesnė šeimos ir ugdymo aplinka, kurianti atviresnį paauglio ir patyrusio suaugusiojo kontaktą.
Skaisčių moksleivių žinios geresnės
Auditorija. Atliktoje anoniminėje apklausoje dalyvavo 16–20 metų 11–12 klasių moksleiviai. Iš viso apklausti 441 miesto ir 455 mažesnių miestelių moksleiviai.
Procentai. Lytiškai aktyviais save įvardijo 44,3 proc. apklaustųjų. Lytiškai aktyvių paauglių grupėje vaikinų buvo daugiau nei merginų, dvyliktokų daugiau nei vienuoliktokų.
Amžius. Tyrimas atskleidė, kad lytinio gyvenimo pradžios amžiaus vidurkis – 16,3 metų.
Žinios. Daugiau kaip pusė apklaustųjų (55,7 proc.) nurodė, kad negyvena lytinio gyvenimo. Lytiškai neaktyvių moksleivių žinios buvo geresnės nei lytinį gyvenimą gyvenančiųjų.
Reitingas. Paaiškėjo, kad moksleivių žinios apie lytinį gyvenimą nepriklausė nuo to, ar jie mokėsi gimnazijoje, ar vidurinėje mokykloje. Tačiau mokymo įstaigos reitingas lėmė moksleivių informuotumą.
