Visuomenė labai skeptiškai reaguoja ne tik į tas motinas, kurios augina sūnus be vyrų, tačiau ir tik su motinomis užaugusius vaikinus. Iš jų nesitikima nieko gero, tuo tarpu psichologai teigia, kad motinos gali užauginti tikrus vyrus ne prasčiau, nei jie augtų pilnose šeimose.
Norėdami padėti vienišoms motinoms, auginančioms berniukus, vaikų psichologas Richardas Bromfieldas ir šeimos psichiatrė Cheryl Erwin parašė knygą „Kaip užauginti tikrą vyrą be tėvo šeimoje. Vienišos motinos gidas” („Baltos lankos”, 2006).
Anot knygos autorių, sunkiausia vienišoms motinoms, auginančioms sūnus, suvokti, kad jis vis labiau tolsta. „Pasaulis, kadaise buvęs tik jų, tarsi išlėkė į kitą žvaigždyną, o su juo neįveikiamais šviesmečiais nutolo ir jos sūnus.”
Visoms motinoms sunku paleisti savo užaugusius sūnus į laisvę, kai kurios su šiuo faktu taip ir nesusitaiko. Tuomet tarp motinos ir sūnaus prasideda konfliktai, gilinantys prarają tarp jų. „Būti vieniša motina reikia daug pastangų. Reikia būti ir motina, ir tėvu. Dirbti dviejų žmonių darbą. Išlaikyti namus iš vienos algos. Gudrauti, aukotis, o naktimis mėginti nugalėti užplūdusį nerimą”.
R. Bromfieldas ir Ch. Erwin vienišos motinos vadove surašė savybes, kuriomis berniukai skiriasi nuo to paties amžiaus mergaičių. Jie yra:
1. judresni ir fiziškai tvirtesni;
2. smalsesni;
3. labiau linkę triukšmauti;
4. agresyvesni ir impulsyvesni;
5. lėčiau įgyjantys kalbinių ir bendravimo įgūdžių;
6. sunkiau atsispiriantys pagundai varžytis;
7. vikresni, kai reikia jėgos;
8. nerangesni, kai reikia kruopštumo.
Būtent dėl šių savybių berniukai sunkiau prisitaiko prie aplinkos, nemoka papasakoti apie savo nuoskaudas ir nesėkmes. „Stebėdami garsiai raugėjančius, gatvėje spardančius skardines berniukus, mėginame suprasti, kas slypi už atsainaus ir bereikšmio žodelio „normaliai”, kurį išgirstame pasiteiravę, kaip sekėsi mokykloje. Jis šypsosi, net giliai viduje nešiodami nuoskaudą.”
R. Bromfieldas ir Ch. Erwin knygoje „Kaip užauginti tikrą vyrą be tėvo šeimoje. Vienišos motinos gidas” pažeria krūvą patarimų, kaip suprasti, ką jaučia ir kaip jaučiasi sūnus.
Išmokite atskirti jo tikrąjį „aš” nuo to, kuriuo jis dedasi viešumoje. „Motina turi akylai stebėti, kokiu žmogumi tampa jos sūnus. Išsiaiškinus, kokiais atvejais atsiskleidžia geriausios sūnaus savybės, bus daug lengviau abiems drauge semtis gyvenimiškos patirties.”
Išmokite įsiklausyti į sūnaus jausmus ir padėkite rasti tinkamus žodžius jiems išreikšti. Vaikai, o ypač berniukai, nemoka įvardinti savo emocijų. Ramiai ir švelniai įvardinkite tas emocijas, kurias pastebėjote. „Sūnui bus aišku, kad trokštate jį suprasti ir kad nėra tokių jausmų, kurie netoleruotini, net jei elgesys yra kaip tik toks.”
Skaitykite. „Berniukai lėčiau išmoksta žodinio bendravimo, todėl drauge su sūnum skaitydama padėsite jam pažinti kalbos pasaulį ir pasirengti mokyklai.”
Žaiskite. Žaidimai skirti ne tik laiko praleidimui, bet ir vienas kito pažinimui. „Tai galimybė pakeisti jo elgesį ir įpročius, pavyzdžiui, galite išmokyti jį dalytis daiktais, įveikti sunkumus ir jaudulį, suprasti, ko nori kiti žaidimų dalyviai.”
Bendraudama su sūnumi, stenkitės išlikti rami ir švelni. Berniukai linkę greitai supykti, todėl bendraujant su jais tikrai reikia daug ištvermės. Svarbiausia, neparodyti savo susierzinimo ar nepasitenkinimo. „Parodyti leistinas ribas ar siekti paklusnumo galima ir be griežto drausminimo, fizinės prievartos ar piktumo.”
Svarbiausia, ką turi atsiminti vieniša mama, auginanti berniuką, yra tai, kad daugelis sūnaus savybių, erzinančios šiandien, ateityje gali virsti privalumais ir savybėmis, kurios padės jam tapti tikru vyru.
