Susirgote, blogai jaučiatės ir skubate pas gydytoją? Tačiau jei susirgote ne staiga, ligos diagnozės tą pačią dieną greičiausiai nesužinosite. Pirmiausia gausite pluoštą siuntimų įvairiems tyrimams atlikti.
Paprasta gydytojo konsultacija, kai fonendoskopu pasiklausomi plaučiai ar širdis, pamatuojamas kraujospūdis, ligonių šiandien nebetenkina. Nebegana ir paprastų laboratorinių ar rentgeno tyrimų. Visi nori būti ištirti ultragarso, kompiuterinio tomografo ar magnetinio rezonanso aparatūra.
Ji keičia mąstančius gydytojus, kuriems belieka pažiūrėti, kiek nukrypę nuo normos kraujo rodikliai ar atskiri organai, ir paskirti atitinkamų vaistų.
„Pasitaiko atvejų, kai kolegos gydytojai mūsų prašo ištirti, ar ligonis neserga akmenlige, nors jo tulžies pūslė seniai pašalinta”, – nuo kuriozų pradėjome pokalbį apie echoskopiją su ligonių mylima šios srities specialiste Kauno medicinos universiteto Radiologijos klinikos gydytoja Ramute Zykiene.
Jos kolega Rimantas Uktveris pridūrė: jei ligoniui skauda šoną, jis dvi savaites laukia eilėje tyrimo ultragarsu, tačiau neretai ir paprastesni, greičiau atliekami tyrimai gali padėti nustatyti negalavimo priežastį.
Nebūtina pranešti diagnozę
Echoskopija arba tyrimas ultragarsu – vienas populiariausių diagnostikos metodų. Jis taikomas sveikatos profilaktikos ir ligų diagnostikos tikslais. Siekiant nustatyti galimus vaisiaus vystymosi, kol jis dar motinos įsčiose, sutrikimus, galima nustatyti, kas gims: berniukas ar mergaitė.
Kai ligoniui atrodo, kad vaizdas monitoriaus ekrane panašus į audringos jūros gelmes, gydytojas R.Uktveris pakomentuoja: štai čia inkstai, čia – kiek padidėjusios kepenys.
Gydytojai echoskopuotojai gali įtarti, koks yra auglys: gerybinis ar piktybinis.
„Mano profesijos privalumas tas, kad pacientui neprivaloma sakyti ligos diagnozę, ypač kai tai – vėžys”, – prisipažino gydytoja R.Zykienė, baigusi tirti pacientą, kurio kepenyse matė didžiulį auglį.
Apie tai ji parašė tyrimo išvadose ir nurodė pacientui nedelsiant kreiptis į savo šeimos gydytoją.
„Radus auglį visuomet nemalonu, nes pacientas ateina besijausdamas sveikas, o išeina ligotas. Piktybinio auglio kontūrai nelygūs, aplinkiniai audiniai deformuoti”, – dalijasi patyrimu gydytojas R.Uktveris ir pabrėžia, kad ligoniai, kuriems įtariamas vėžys, siunčiami atlikti išsamesnių citologinių bei histologinių tyrimų.
Echoskopija nėra panacėja. Tai tik vienas iš daugelio dabar taikomų medicinos tyrimų, juos papildantis. Echoskopuotojai sako, kad labai svarbu žinoti, kodėl ligonis tiriamas, kas jam įtariama. Jie toli gražu ne visada gali nustatyti skausmo priežastį.
Populiariausi širdies tyrimai
Bene ilgiausiai ligoniams tenka laukti širdies tyrimų ultragarsu. Kauno medicinos universiteto Kardiologijos klinikos Echokardiografijos sektoriaus vadovas profesorius Renaldas Jurkevičius šį teiginį kategoriškai paneigia: Kardiologijos klinikoje ligoniams, kuriems reikalinga skubi pagalba, jokių eilių nėra, jei reikia, tyrimas atliekamas tą pačią dieną, nė kiek neatidėliojant.
„Širdies ligų yra ne viena ir jų diagnostikos skuba nėra vienoda, – pabrėžė profesorius R.Jurkevičius. – Pavyzdžiui, įtariant ūmią aortos patologiją širdies echoskopija atliekama nedelsiant nė minutės, o dėl padidėjusio kraujospūdžio šį tyrimą pakanka atlikti kartą per kelerius metus. Pastarieji ligoniai tikrai gali palaukti.”
Sprendimą dėl tyrimų ir jų skubos priima gydytojai kardiologai. Konsultuodami ligonį jie nustato, kokio tyrimo reikia: echoskopijos, krūvio mėginio, koronarografijos ar paprasčiausios elektrokardiogramos. Atlikti pastarąjį tyrimą jokių eilių niekada nebūna, o neretai šio tyrimo metodo pakanka, aiškino profesorius P.Jurkevičius.
Kardiologijos klinikoje per metus atliekama daugiau kaip 21 tūkst. širdies tyrimų ultragarsu. Tai didžiausias skaičius iš visų Europos šalių. Ar todėl, kad mes labai pasiligoję?
Profesorius R.Jurkevičius, neatmesdamas ir šio aspekto, vardija kitus: Klinikos – gydymo įstaiga, kurioje labai išplėtota širdies ligų diagnostika ir gydymas, ligoniai į ją plūste plūsta. Tai, kad Kauno klinikose dirba puikūs specialistai, įrodo tarptautinis pripažinimas. Pernai Ispanijoje, Madride, vykusiame Europos echokardiografijos kongrese kauniečiams ir jų kolegoms iš Latvijos bei Estijos pirmą kartą buvo pavesta suorganizuoti ir pravesti sesiją.
Echoskopas ligoniams nekenkia
Ar ultragarsas – labai aukšto dažnio virpesiai, nedaro žalos sveikatai? Šį įtarimą medicinos mokslų daktaras R.Uktveris paneigia nedvejodamas.
„Ligoniai gali tirtis kasdien ir tai nepakenks. Žalą gali pajausti nebent gydytojai”, – sako jis.
Nustatyta, kad echoskopuotojams, dažniau moterims, ultragarsas gali išprovokuoti kaulų retėjimą, rankų nervų uždegimą. Gydytoja J.R.Zykienė echoskopuotoja dirba šiek tiek daugiau nei trečdalį šimtmečio. Rankas jai skauda. Jauni kolegos dirba su pirštinėmis, bet ji prie to nepriprato.
Randa nepagydomų ligų
Per 15 darbo metų medicinos mokslų daktaras, gabus echoskopuotojas R.Uktveris daugybei ligonių yra aptikęs paslėptų sudėtingų patologijų, kurias gali pamatyti tik skvarbi echoskopuotojo akis.
Gydytojas negali pamiršti ligonio iš Dzūkijos. Tai paauglys, kurio pilvas buvo labai išsipūtęs. Tirdamas gydytojas rado didžiulį, 15 cm diametro, auglį kepenų vartuose. Šio jauno žmogaus operuoti nebegalima. Jo gyvybę gali išgelbėti tik kepenų persodinimas. Ar sulauks vaikinas tinkamo donoro? Tokio gydymo nebūtų reikėję, jei tyrimai būtų buvę atlikti anksčiau.
„Elite medicale” klinikos echoskopuotojas Vytautas Stankevičius jau dešimt metų važinėja po Lietuvą tirti ligonių. Turi labai modernų portatyvinį echoskopą, kuriuo mato ne tik vidaus organus, bet ir kaklo kraujagyslių spindį. Tai žinoti labai svarbu, nes spindžiui susiaurėjus gali ištikti insultas ir net smegenų žūtis.
Patirtis lemia daug
V.Stankevičius yra tas gydytojas, kuris ištaisė kolegės iš Kalniečių poliklinikos klaidą. Jis aptiko 7 cm dydžio auglį antinksčiuose, to kita gydytoja nematė.
„Sunku pasakyti, kodėl nepamatė. Gal žarnynas buvo labai išsipūtęs ir užstojo antinksčius, gal patirties pritrūko. Jos labai reikia, norint surasti ligos priežastį”, – svarstė trisdešimties metų echoskopuotojo darbo stažą turintis V.Stankevičius.
Šis tyrimo metodas gydytoją sužavėjo jaunystėje, kai sužinojo, kad echoskopu žmogų galima kiaurai permatyti.
„Net mezenterinę pilvo arteriją, maitinančią žarnyną, galima pamatyti. Iki tol ją buvo matę tik chirurgai, perpjovę pilvo ertmę, arba patalogoanatomai po ligonio mirties”, – prisimena V.Stankevičius, echoskopijos pradininkas Kaune, labai daug metų dirbęs Kauno medicinos universiteto klinikose, ir vienas echoskopijos pionierių Lietuvoje.
Svarbūs daugybė aspektų
V.Stankevičiaus mokinė gydytoja J.R.Zykienė, atiduodanti savo darbui, o gal tiksliau ligoniams visą savo širdį, sako, kad pats aparatas nėra visagalis. Būtina akyla echoskopuotojo akis.
„Norint rasti ligos priežastį labai svarbu, kaip laikysi daviklį, kokiu kampu jį nukreipsi, kokiose padėtyse turi būti žmogus, kad permatytum jo organus. Kartais mano pacientai net stebisi, kad prašau jų vartytis, atsistoti”, – gydytoja R.Zykienė labai reikli savo darbui.
Ji negali neištirti visų ligonio organų, nors siuntime būna prašoma įvertinti tik skydliaukę, inkstus ar kepenis. Gydytoja pasisako prieš visišką specializaciją echoskopijoje, nors ir džiaugiasi, kai kitų specialybių gydytojai moka atlikti ir įvertinti šį tyrimą.
Daugiau nei privaloma
Vienos Kauno ligoninės priėmimo skyriuje buvo tirtas jaunas vyras dėl pilvo skausmų. Konsultavęs ir echoskopiją atlikęs terapeutas konstatavo, kad kasa ir tulžies pūslė nepakitusios. Urologas nustatė, kad inkstai sveiki. Chirurgas patvirtino, kad chirurginių problemų nėra. Po kurio laiko ligonis buvo atvežtas į Kauno medicinos universiteto klinikas. Jo būklė buvo jau labai sunki. Ligonis mirė echoskopuojant – buvo plyšusi aortos aneurizma.
„Jei pirmas ligonį tyręs echoskopuotojas būtų patyręs ir apžiūrėjęs visus, o ne tik savo srities organus, būtų anksčiau diagnozuota aortos aneurizma. Dar nespėjus jai plyšti ar atsisluoksniuoti ligonis būtų nukreiptas pas angiochirurgą. Žmogaus gyvybė galbūt būtų išgelbėta”, – pabrėžia gydytoja R.Zykienė.
Nevalgyti, negerti, nerūkyti
Ne mažiau svarbi ir paties ligonio atsakomybė už savo sveikatą, pasirengimas tyrimui. Echoskopuotojai gali atlikti tyrimus bet kada, tačiau jie daug efektyvesni, kai tiriamas žmogus yra nevalgęs, negėręs, išskyrus ginekologinius tyrimus. Apie tai pacientus turėtų perspėti tyrimams nukreipiantys gydytojai.
„Net rūkyti prieš tyrimą nereikėtų, nes dėl čiulpimo reflekso skrandis į rūkymą reaguoja kaip į maistą ir pradeda išskirti sultis, tulžį. Kai echoskopuodama pasitikslinu, ar pacientas ką tik nesurūkė cigaretės, klausia nustebęs, nejaugi dūmus matau”, – pasakoja gydytoja R.Zykienė.
Ultragarsui sunku prasiskverbti pro storą riebalinį sluoksnį. Jis trukdo tyrimo tikslumui. Tyrimui taip pat trukdo dujos žarnyne, turinys skrandyje, nes uždengia kasą.
„Smerkti kolegų už pasitaikančias klaidas negaliu. Visi stengiamės ir dėl ligonio išgyvename. Svarbu padaryti viską, kas nuo mūsų priklauso”, – sako gydytoja R.Zykienė.
Naujos echoskopijos galimybės
Medicinos diagnostika nestovi vietoje. Gydytojas V.Stankevičius ir dabar nuolat vyksta į įvairias užsienio šalis pasisemti naujovių. Gydytojas R.Uktveris atlieka ne tik tyrimus, bet ir intervencines gydymo procedūras be atviro pjūvio, veiksmą stebint ultragarsu.
Taip, pavyzdžiui, „prideginamos” metastazės kepenyse, įvedami stentai į susiaurėjusius suspaustus tulžies latakus, kad galėtų nutekėti tulžis arba ją nudrenuoti iš pernelyg išsiplėtusių latakų.
Tačiau medicinos aparatūra – tik pagalbininkė. Visoms procedūroms atlikti ir jas įvertinti pirmiausia reikalingas gydytojų profesionalumas, patirtis ir atsakomybė už ligonio sveikatą bei gyvybę. Pasikliauti vien medicinos technika nevalia, ji gali labai skaudžiai apgauti.
Tyrimų spektras
Tyrimais ultragarsu greitai ir patikimai diagnozuojamos įvairių vidaus organų, kraujagyslių bei paviršinių minkštųjų audinių ligos. Bendroji echoskopija geriausiai tinka kepenų, tulžies pūslės ir latakų, kasos, blužnies, šlapimo ir lytinei sistemai, skydliaukei, krūtims, sąnariams, naujagimių galvos smegenims tirti. Labai plačiai šis tyrimo metodas taikomas akušerijoje, kardiologijoje. Echoskopijos modifikacija – endoechoskopija derinama su fibroskopija, laparoskopija dar labiau išplečia diagnostikos galimybes. Specialios kontrastinės medžiagos, suleidžiamos pacientui į veną, per tyrimą ultragarsu padeda lengviau atpažinti vėžio metastazes. Modernesnė ultragarso diagnostikos aparatūra reikalauja ir atitinkamos ją naudojančio personalo kvalifikacijos.
Kas yra echoskopija
Echoskopija – tai spindulinės diagnostikos metodas, paremtas ultragarso savybe lengvai plisti skysčiais, skverbtis per minkštuosius audinius. Ultragarso banga, susidūrusi su kliūtimi – kitos terpės paviršiumi, lūžta. Specialiais jutikliais užrašomos atspindėtos ir išsklaidytos bangos.
