Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) pamažu įgyvendinamą siekį perimti visų šalies ligoninių valdymą savivaldos atstovai vadina akibrokštu. Ministras Vytenis Povilas Andriukaitis ramina, kad numatoma pertvarka bus naudinga ir žmonėms, ir pačioms ligoninėms, rašo „Lietuvos žinios“.
SAM, vadovaujama socialdemokrato V. P. Andriukaičio, parengė Sveikatos sistemos bei Vietos savivaldos įstatymų pataisas, kuriomis iš savivaldybių siekiama perimti antrinės ir tretinės asmens sveikatos priežiūros organizavimo funkciją.
Šioms ministerijos užmačioms pareiškė nepritariantys savivaldos atstovai, matantys čia vien norą visas ligonines turėti savo valdžioje. Baiminamasi, kad nemažai rajoninių ligoninių gali būti paprasčiausiai uždarytos, o rajonuose teikiamų itin svarbių slaugos ir socialinių funkcijų gali visai nebelikti. Tačiau parengtos įstatymų pataisos, kuriomis siekiama centralizuotai valdyti visas ligonines, jau skinasi kelią į Seimą.
Į vienas rankas
Šiuo metu Lietuvoje galiojantys teisės aktai nustato, kad antrinės ir tretinės sveikatos priežiūros organizavimas yra valstybinė (valstybės perduota savivaldybėms) funkcija, kurią vykdo savivaldybės administracija. Antrinės ir tretinės sveikatos priežiūros įstaigoms priskiriamos rajoninės, regioninės bei kitos stambiosios ligoninės, teikiančios stacionarinę pagalbą, jų konsultaciniai skyriai ir specializuotą pagalbą bei reabilitaciją teikiančios įstaigos. Priėmus įstatymų pataisas, ši funkcija pereitų valstybės žinion ir ją vykdytų SAM ar kita jos įgaliota institucija.
SAM parengtame Sveikatos sistemos ir Vietos savivaldos įstatymų pataisų aiškinamajame rašte teigiama, kad šių funkcijų perėmimas iš savivaldybių sudarytų prielaidas kokybiškoms ir saugioms sveikatos priežiūros paslaugoms teikti, efektyviau planuoti lėšas, racionaliau naudoti sveikatos priežiūrai skirtus finansinius išteklius. Pavyzdžiui, esą bus išvengiama atvejų, kai brangūs medicinos prietaisai įsigyjami neįvertinus jų įsigijimo tikslingumo ir būsimos apkrovos.
Įstatymų pataisų rengėjai tvirtina, kad antrinės ir tretinės sveikatos priežiūros organizavimo perėmimas iš savivaldybių esą būtinas ir vykdant Konstitucinio Teismo nutarimus. Jais nurodoma, kad rūpinimasis žmonių sveikata – valstybės funkcija, o valstybė privalo sudaryti teisines ir organizacines prielaidas veikti tokiai sveikatos apsaugos sistemai, kuri užtikrintų kokybišką ir visiems prieinamą sveikatos priežiūrą. Teigiama, kad būtų sukurta reikiama infrastruktūra ir ji tinkamai veiktų. Taigi įvairios sveikatos priežiūros įstaigų ir vaistinių teikiamos paslaugos būtų paskirstomos taip, kad veiksmingą medicinos pagalbą bei kitas sveikatos priežiūros paslaugas būtų galima gauti laiku.
Provincijoje – nerimo metas
Savivaldybes pasiekusios SAM parengtos įstatymų pataisos savivaldos institucijose sukėlė tikrą šoką. Kaip LŽ teigė Šakių rajono meras Juozas Bertašius, ministerijos raštus svarsto ne tik savivaldybės vadovai, bet kalbamasi ir su rajono medikais, bendruomenėmis. Visų nuomonė vienoda – rajonų ligoninės negali priklausyti ministerijai. „Įžvelgiame klastą, kad perėmus ligonines ministerijos žinion su kaimiškųjų rajonų ligoninėmis bus pasielgta labai paprastai – jos arba atskiros jų dalys bus uždarytos arba paprasčiausiai sunyks“, – sakė J. Bertašius.
Ignalinos rajono meras Bronis Ropė LŽ pabrėžė nepritariantis SAM sumanymui. „Norime žinoti, kokia bus numatytų perimti ligoninių ateitis – ar jas numatyta uždaryti, ar plėsti. Tačiau SAM atsakymo į šį mūsų klausimą nesulaukiame“, – tvirtino B. Ropė. Ignalinos rajono meras sakė, kad, pavyzdžiui, Ignalinos rajono ligoninė teikia ne tik antrinio lygio sveikatos priežiūros paslaugas. Joje yra ir 30 slaugos lovų, vykdomos kai kurios reabilitacinės, socialinės funkcijos, kurias finansuoja vietos valdžia.
Visi LŽ kalbinti pašnekovai teigė manantys, kad labiausiai nuo galimos reformos gali nukentėti mažosios rajonų ligoninės. Juk jų paslaugų gali būti atsisakoma pirmiausia. Vienos mažiausių Lietuvoje – Kazlų Rūdos – ligoninės direktorius Rolandas Vosylius taip pat tvirtino nesuprantantis tokio ministerijos žingsnio. „Anksčiau, dar iki visų sveikatos priežiūros įstaigų reformų, gal ir reikėjo tai padaryti, tik ne dabar“, – aiškino R. Vosylius.
Šakių rajono ligoninės vyriausiasis gydytojas Algirdas Klimaitis įsitikinęs, kad šiuo metu sveikatos apsaugos sistemoje yra kur kas svarbesnių reikalų ir spręstinų klausimų nei rajoninių ligoninių pavaldumas. „Ministerijos vaidmuo turėtų būti kitoks, ji turėtų labiau rūpintis visos sistemos darniu funkcionavimu, o ne atskiromis įstaigomis. Savivaldybės dabar tikrai rūpestingai valdo savo gydymo įstaigas. Be to, gyventojams visada bus priimtinesni tiek arčiau esantis steigėjas, tiek paslaugos teikimo vieta“, – LŽ kalbėjo A. Klimaitis.
Neišgirdo argumentų
Lietuvos savivaldybių asociacijos (LSA) valdyba, išnagrinėjusi SAM pateiktus derinti Vietos savivaldos įstatymo 7 straipsnio pakeitimo įstatymo ir Sveikatos sistemos įstatymo 12 ir 64 straipsnių pakeitimo įstatymo projektus, jiems kategoriškai nepritarė. LSA atstovų teigimu, SAM nepateikė aiškių motyvų ir priežasčių dėl funkcijų perėmimo tikslingumo. Taip pat nepateikta ir pagrįstų argumentų, kad iš savivaldybių perėmusi sveikatos priežiūros organizavimo funkcijas SAM turės galimybių sukurti veiksmingesnę sveikatos apsaugos sistemą.
„Negirdėjome jokių argumentų bei paaiškinimų, kad po tokios pertvarkos gyventojai gaus daugiau ir geresnių paslaugų. Matome vien norą perimti ligonines, turėti jas savo valdžioje ir galimybę priimti sprendimus dėl jų uždarymo, centralizavimo ar pan. Tačiau vargu ar tai turėtų būti pagrindinis pertvarkos tikslas“, – LŽ tvirtino LSA prezidentas, Druskininkų savivaldybės meras Ričardas Malinauskas.
LSA valdybos nuomone, įstatymų pakeitimų projektais tesiekiama sveikatos sistemos centralizavimo. Priimti įstatymų pakeitimai apribotų savivaldybių teises dalyvauti priimant sprendimus dėl sveikatos priežiūros paslaugų organizavimo savo teritorijoje, apribotų ir atstovavimą vietos žmonių poreikiams sveikatos priežiūros srityje. Juk daugelis savivaldybių yra įgyvendinusios ir tebevykdo investicinius projektus, skirtus sveikatos priežiūros specialistams pritraukti, sveikatos priežiūros įrangai įsigyti, gydymo įstaigų infrastruktūrai išlaikyti ir gerinti. Todėl, priėmus įstatymų pataisas, kiltų daug teisinių, turtinių ir kitokių neaiškumų. „Savivaldybės įsitikinusios, kad jos tikrai pajėgios geriau tvarkytis negu ministerija“, – LŽ teigė LSA viceprezidentas, Alytaus rajono savivaldybės meras Algirdas Vrubliauskas.
Siekia suvaldyti patologiją
Tačiau sveikatos apsaugos ministras V. P. Andriukaitis LŽ tvirtino, kad ir savivaldybių merų, ir rajoninių ligoninių vadovų, ir LSA nuogąstavimai yra nepagrįsti. Anot ministro, pačių ligoninių iš savivaldybių atimti neketinama, bet siekiama perimti antrinės ir tretinės asmens sveikatos priežiūros organizavimo funkciją. „Keliame klausimą dėl klasterių kūrimo, dėl ligoninių sujungimo į bendrą sistemą, kad būtų galima suvaldyti patologiją. Tuomet susidarytų galimybės, suteikus pagalbą aukščiausio lygio ligoninėje, ligonį grąžinti į antrinio lygio ligonines, tęsiant jo gydymą. Pereitume prie klasterinio patologijos valdymo. Tai nėra nuosavybės paėmimo klausimas“, – tikino V. P. Andriukaitis.
Anot ministro, niekuo nepagrįstos ir baimės, kad kai kurios ligoninės visai bus uždarytos arba išnyks savaime. Kaip tik esą siekiama, kad apskričių ar rajoninės ligoninės galėtų tarpusavyje pasirašyti susitarimus, leisiančius geriau paskirstyti ligonių srautus, kad ligoninėse būtų kaip galima mažiau neužimtų lovų. Esą dabar ligonių antplūdis vienose ligoninėse yra didelis, o kitose pacientų sulaukiama pernelyg mažai. Be to, ministro tikinimu, būtų išspręsta dar viena – netolygaus specialistų pasiskirstymo – problema. Dėl to dabar kai kuriose ligoninėse nenaudojama dulka brangi ir šiuolaikiška aparatūra, mat ja nėra kam dirbti.
„Buvome susitikę ir su savivaldybių merais, ir su ligoninių vadovais, ministerijoje surengėme tris išplėstinius pasitarimus. Jiems buvo išaiškinti visi reformos principai. Dabar esame pasiryžę įstatymų pataisas teikti svarstyti Seimui“, – LŽ tikino sveikatos apsaugos ministras.