Nuogąstavimai, kad šiemet kraujasiurbių mašalų antplūdis gali tapti vos ne stichine nelaime, tėra tik spėlionės, o ne pamatuotos prognozės.
Tokios nuomonės laikosi Aplinkos ministerija.
„Ligi šiol dvylika metų kiekvieną gegužę prie Lietuvos ir Baltarusijos sienos į Nemuną buvo pilama biologinio preparato šių mašalų lervoms naikinti, todėl vargu ar dėl vienkartinės pertraukos padėtis turėtų iš esmės pasikeisti”, – teigia Aplinkos ministerijos Gamtos apsaugos departamento direktorius Laimutis Budrys.
Anot ministerijos, šiemet tokia pertrauka yra priverstinė pirmiausia dėl finansinių sunkumų. Ligi šiol lėšų minėtajam biologiniam preparatui „Vecto Bac” pirkti buvo skiriama iš Vyriausybės rezervo ir valstybės biudžeto. Pinigų preparatui panaudoti skirdavo ir savivaldybės.
1999-2010 metais mašalų naikinimui skirta 2,6 mln. litų.
Ministerijos teigimu, kraujasiurbių mašalų Pietų Lietuvoje pagausėjo1992-aisiais. Jų populiacija didžiausią gausą pasiekė apie 1996 metus. Didžiausios šių mašalų veisyklos aptiktos Nemuno vidurupyje, aukščiau Prienų rajono. Populiacijos epicentras – Nemuno atkarpa nuo Augustavo kanalo Baltarusijoje iki Merkinės Varėnos rajone.
Kraujasiurbių mašalų plitimo priežasčių mokslininkams galutinai nustatyti nepavyko. Vienos svarbiausių – pasikeitęs upės hidrologinis režimas, vandens užterštumas. Turi įtakos ir pakitusi mašalų lervų mitybos bazė, sumažėjęs šiomis lervomis mintančių žuvų skaičius, santykinis vandens atšilimas.
Po išsamių tyrimų, 1999 metais pradėta vykdyti mašalų populiacijos reguliavimo programa ir biologiniu preparatu išpurkšta Nemuno atkarpa nuo valstybės sienos su Baltarusija iki Nemunaičio Alytaus rajone.
Kiekvienais metais mašalų populiacijai reguliuoti buvo skiriamos skirtingos sumos, todėl ir biologinio preparato poveikis vandenyje esančių mašalų lervutėms buvo nevienodas. Daugeliu atvejų efektyvumas siekdavo 90-100 proc.
Baltarusijoje šios reguliavimo priemonės netaikomos, išskyrus pirmuosius kelis metus, kai preparato buvo įvežta iš Lietuvos, pažymi ministerija.
Anot K. Budrio, biologinis preparatas „Vecto Bac” yra pakankamai veiksmingas mašalų lervoms naikinti. Tačiau per visą šio preparato naudojimo laikotarpį nebuvo galimybių patikrinti, koks jo išliekamasis poveikis mašalų populiacijai.
„Kadangi šiemet nebuvo skirta lėšų „Vecto Bac” pirkti, mašalų gausa parodys, ar kasmet vykdomos priemonės turi ilgalaikį poveikį”, – sakė jis.
Tačiau mokslininkai pažymi, kad tokia pertrauka – rizikinga. Kas gali atsitikti, jeigu upiniai mašalai nebūtų naikinami trejus ir daugiau metų, jie sako negalintys prognozuoti.
