Šalies valdžia turbūt užsimojo kelius lopyti sveikatos sąskaita – kad kaimo žmonės dažniau važinėtų į miestą ir dėl to pilnėtų Susisiekimo ministerijos kišenė, rajone planuojamas medicinos punktų naikinimo vajus. Tokią versiją kelia Ėriškių gyventojai, mūru pasiruošę ginti kelias dešimtis metų veikiantį medicinos punktą.
Sovietmečio nostalgija
Dar sovietmečiu į jį ėriškiečiai skubėdavo ne vien kraujo spaudimo pamatuoti ar vaistų leistis. Gyvenvietėje veikė kone visa poliklinika – po vienu stogu darbavosi ir felčeris, ir odontologas, ir net vaistinė. Jei tuomet kas žmonėms būtų pasakęs, kad po kelių dešimtmečių savo kaime jie nebeturės ne tik kur dantų susitaisyti ar vaistų nusipirkti, bet gali netekti dar ir punkto, daugelis būtų tik pirštu prie smilkinio pasukioję.
Dabar ėriškiečiams kalbos apie medicinos punkto miglotą ateitį kelia rimtą baimę. Bendruomenė kitą savaitę ketina rajono merui Povilui Žaguniui įteikti prašymą išsaugoti kaime vieną svarbiausių įstaigų bei leisti jame dirbti vietiniam žmogui. Pagalbos šauksmą merui jau pasirašė apie 360 Ėriškių gyventojų.
Priminė prarastą pirtį
Kad Ėriškiams gresia netekti medicinos punkto, gyventojai suprato iš rajono poliklinikos vadovybės apsilankymo. Žmonėms susidarė įspūdis, kad poliklinikos direktorė atvyko su išankstine nuostata jį uždaryti. Esą tik įkėlusi koją į punktą, užuot pasisveikinusi, poliklinikos direktorė Irena Janušonienė, apmetusi akimis patalpas, pareiškė, kad tokiose dirbti neįmanoma.
Kai susirinkę ėriškiečiai viešnioms iš poliklinikos pareiškė norintys savo kaime turėti medicinos punktą, direktorė, tarsi juokaudama, priminė, kad jie kadaise ir pirties norėjo, bet jos irgi neliko.
Gyventojai sutinka, kad punktą reikia renovuoti. Didžiausia jo bėda – šaltis, mat įrengta malkomis kūrenama krosnelė patalpų žiemą neįstengia prišildyti. Tačiau ėriškiečiai mano, kad dėl savo gyventojų turėtų pasistengti ir rajono Savivaldybė.
Deja, jau antrus metus iš eilės jos biudžete medicinos punktams remontuoti nenumatyta nė cento. Kad medicinos paslaugos išliktų, bendruomenė savo indėlį jau įnešė – tik jos rūpesčiu jame įrengtas vandentiekis.
Bendruomenės pirmininkė Birutė Grabauskienė pripažįsta: kaime niekas netiki, kad renovacijos besišaukiančios patalpos – pagrindinė priežastis, dėl ko punktui gresia būti uždarytam.
„Labai sunku įtikinamai išaiškinti kaimo žmogui, jog medicinos punktas uždaromas tik todėl, kad jam reikalingas remontas. Kaip jam suprasti, kad dėl remonto kaime nebereikalingos medicinos paslaugos?” – „Sekundei” teigė B.Grabauskienė.
Ėriškiečiai svarsto, kad pretekstu uždaryti punktą gali tapti ne tik remontuotinos patalpos, bet ir gegužės 30-ąją pasibaigsiantis higienos paso galiojimas.
Dėl punkto išlikimo sukilę ėriškiečiai gailisi, kad anksčiau nebuvo tokie kovingi. Žmonės svarsto, kad jei nebūtų buvę tokie ramūs, gal būtų išsaugoję ir paštą, ir Savivaldybės išsireikalavę kaime pirties. Tiesa, pastarąją kaimas viliasi vis dėlto įsirengti. Tik, pasak bendruomenės pirmininkės, ne už rajono biudžeto, o už Europos Sąjungos lėšas.
Be vietinio felčerio neišsiverstų
Ėriškiečiai neišmano, kaip gyventų, jei punktas būtų uždarytas. Veikiantis už 8 kilometrų esančioje Upytėje – ne išeitis. Kaip reikia kaime bent jau pirmąją medicinos pagalbą gebančio suteikti specialisto, B.Grabauskienė žino iš savo patirties.
