Tikriausiai ne vienai šeimai pažįstamas rytinis košmaras – verčiamasi per galvą, kovojant su begaliniu vaikų kuitimusi, išsiblaškymu ir nenuspėjamu dėmesio šokinėjimu. Tėvai stengiasi nepavėluoti į darbą, visi susibara, ir diena jau sugadinta. Vakare pastangos priversti vaiką gultis taip pat gali atimti paskutinius tėvų energijos likučius. Netekę kantrybės, jie aprėkia vaikus, o po to ir patys nebegali užmigti. O ryte viskas kartojasi iš naujo…
Nuo pat atėjimo į šį pasaulį mažo žmogučio gyvenime reikalinga tvarka, tam tikra sistema, užtikrinanti jo saugumą. Besivystydamas vaikas vis aktyviau įsijungia į pasaulį, vis geriau suvokia savo paties ryšį su juo. Mokydami vaiką organizuotumo, tėvai ugdo jo savarankiškumą, pasitikėjimą savimi. Ir atvirkščiai: tėvai, patys tapdami savo vaiko laiko ir veiklos organizatoriais, mąstančiais už jį, toli gražu nepadeda jam.
Ikimokyklinio amžiaus vaikai įsimena informaciją stebėtinai greitai. Vienas iš mokymosi būdų yra elgesio modeliavimas. Jei sudominate vaiką tokiomis užduotimis kaip rūšiavimas ir atrinkimas, skatinate loginį, matematinį mąstymą ir sukuriate jam galimybes ugdyti svarbius organizacinius sugebėjimus. Štai keletas idėjų.
Tegul jūsų ikimokyklinukas padeda jums rūšiuoti skalbinius – pagal spalvas, pagal dydį (tėčio, mamos, savo), pagal paskirtį; jau surūšiuotus jis gali sudėti į atskiras dėžes.
Naudokite nuspalvintas dėžutes nuo batų, žaislų ir pan. – į jas sukraukite vaiko žaislus, grupuodami pagal dydį, spalvą ar formą. Viena didelė dėžė žaislams yra prasta išeitis – ieškodamas norimo daikto, vaikas viską išvers ant grindų, ir netvarka garantuota. Galima naudoti skirtingomis spalvomis nudažytas lentynėles ir nedidelius krepšius knygoms ar dėlionėms. Leiskite vaikui pasilaikyti norimus daiktus, neišmeskitekite savo nuožiūra, tik tegul kiekvienas daiktas turi savo vietą. Jeigu mažam vaikui suteikiama galimybė atlikti nesudėtingas užduotis ir sulaukiama įvertinimo, jis ir kitą kartą rodys iniciatyvą. Taigi apsišarvuokite kantrybe (vaiko triūsas truks lėčiau, nei įsivaizduojate) ir leiskite jam dirbti. Pasitelkite vaizduotę ir stenkitės namų ruošą paversti smagiu užsiėmimu, kuris bus naudingas vaikui. Tačiau visada turėkite omenyje vaiko amžių: pernelyg sudėtinga užduotis gali baigtis nusivylimu ir nepasitikėjimu savimi. Abu su vyru pasitarkite, ką ir kiek vaikui leidžiate daryti, ir nekeiskite nuostatų.
Atžalai pradėjus lankyti mokyklą, organizuotumas ir laiko planavimas įgyja didesnę svarbą. Bręstant vaiko intelektui ir emocijoms, jam patikima daugiau atsakomybės: mokykloje užduodami namų darbai, nustatomos elgesio taisyklės, daugėja namų ruošos užduočių. Anot kai kurių psichologų, vaikų nesėkmės ir nusivylimas mokykloje gali būti nepakankamo organizuotumo išdava. Kai jų gyvenime atsirasdavo daugiau sistemingumo, pagerėdavo pažymiai ir elgesys mokykloje. Beje, vaikams mokykloje lengviau būti organizuotiems nei namie, kadangi yra pamokų tvarkaraštis, skambučiai, atitinkamos pareigos. Galbūt verta kai ką iš mokyklos struktūros pritaikyti namuose? Kai vaikas nenori daryti to, ką privalo, galima jam priminti pareigų grafiką. Kas gi norės ginčytis su atsakomybės reikalaujančiu negyvu objektu! Jeigu prie gerai atliktų užduočių priklijuosite linksmų lipdukų ar magnetukų, visiems bus smagu. Geriausias atlygis už vaiko gerai padarytą darbą būna tėvų dėmesys, išnaudojant tą laiką, kuris antraip būtų skirtas murmėjimams ir priekaištams…
Dar vienas patarimas, kurį jau sėkmingai išbandė ne viena šeima: nubraižykite spalvotą, gražiai apipavidalintą šeimos veiklos planavimo grafiką. Tokia lentelė padės vaikui išmokti savaitės dienas, įsiminti laiko ryšį – „vakar“ ir „rytoj“, „prieš“ ir „po“. Jeigu vaikas sunkiai suvokia laiką, praktiškai padėkite jį išgyventi. Nustatykite laikrodį, kuris skambėtų, sakykime, kas pusvalandį. Padėkite atžalai nuspręsti, kiek laiko jam reikės vienai ar kitai užduočiai atlikti. Kartu nustatant ribas ir laiką, vaikas išmoks išmintingiau planuoti savo dieną.
Mokyklinukas gali pats užrašinėti namų ruošos užduotis, žymėti artėjančius įvykius ir užduočių įvykdymo terminus, tuo ugdydamas savarankiškumo ir situacijos kontroliavimo jausmą. Kartu su vaiku planuokite visos šeimos savaitgalį. Įsitikinkite, ar atžala gerai supranta savo užduotis – susitvarkyti žaislus, atlikti namų darbus, išplauti indus. Aptarkite žingsnius, reikalingus užduočiai atlikti. Užduotį patys vaikai gali padalyti į kelias mažesnes, dalis, taip pradedami suvokti prioritetai ir tvarka, kuria reikia atlikti užduotį.
Galiausiai atsiminkite, kad vaikas mokosi, sekdamas tėvų pavyzdžiu, tad atžalai ugdyti turite naudoti tas priemones, kurios veiksmingos jums patiems. Pradėkite nuo savęs – būkite pastovūs. Pavyzdžiui, kitai dienai reikalingus daiktus ir rūbus susidėkite iš vakaro, kad išvengtumėte rytinės sumaišties. Įpraskite prieš eidami gulti padėti daiktus į vietą. Priminkite vaikams iš vakaro susikrauti knygas ir kitus mokyklos reikmenis. Žinoma, mes, tėvai, ne visuomet pasižymime organizuotumu, tad tenka daug dirbti, norint įveikti savo silpnybes. Kokybiškai planuoti laiką, kurio niekada nebūna per daug, kiekvienam yra nemenkas iššūkis! Jeigu vaikas mato, kad tėvai nuolat vėluoja ar atidėlioja planuotus susitikimus, jis įvardys tai kaip priimtiną elgesį ir jį mėgdžios. Todėl patys sau nusistatykite prioritetus – geras pavyzdys vertingesnis už tūkstantį žodžių. Verta atsiminti, kad organizuotumas yra vienas iš kelių į sėkmę. Organizuoti žmonės gerai jaučia laiką ir savo santykį su juo, sėkmingiau išsprendžia sudėtingas problemas, sveikiau bendrauja su aplinkiniais, yra tvarkingesni ir išvengia varginamo chaoso.
