Net ir gražiausią metų šventę gali sugadinti nekokybiškas maistas arba paprasčiausias saiko nebuvimas.
Kaip gydytis? Ko griebtis pirmiausiai? Pagaliau, kaip atsiteisti moralinę ir materialinę žalą, jei dėl apsinuodijimo kaltas maisto pardavėjas?
Kodėl apsinuodijame?
Per metus Vilniaus greitosios pagalbos universitetinėje ligoninėje pasitaiko kelios dešimtys apsinuodijimo maistu atvejų. Tiesa, pasitaiko ir apsinuodijimų protrūkių, kai daug žmonių užsikrečia salmonelioze ir ūmine žarnyno infekcija. „Vestuvės, Naujieji metai, gimtadieniai — visos šios šventės padidina riziką apsinuodyti maistu. Ypač pavojinga vasarą, kai nuo aukštos temperatūros genda produktai, o mes juos vis tiek vartojam, beje, neretai apsinuodijama grybais ir konservuotais produktais. Po Naujųjų sutikimo ligonių pagausėja dėl paprasčiausio persivalgymo”, — sako Vilniaus greitosios pagalbos universitetinės ligoninės Ūmių apsinuodijimų skyriaus vedėjas Raimundas Purvaneckas. — Tiesa, kartais pasitaiko ir tokių atvejų, kai dėl pardavėjo, o ne dėl pirkėjų kaltės apsinuodija net kelios dešimtys žmonių.”
Taip nutiko, beje, visai neseniai, kai dėl vieno prekybos centro kaltės 46 žmonės užsikrėtė salmonelioze ir ūmine žarnyno infekcija nuo nekokybiškos baltos mišrainės. Taigi nuo šio negalavimo nesame apsaugoti nė vienas.
Simptomai ir gydymas
Apsinuodijus maistu, ima pykinti, vemiama, svaigsta galva, sunku kvėpuoti, jaučiamas deginimas pilve, skausmas po mente, viduriavimas, pakilusi temperatūra.
„Pirmoji pagalba — sukelti vėmimą, — sako R.Purvaneckas. — Jeigu arti nėra gydytojo ar medicinos punkto, būtina sukelti vėmimą pirštu, arba sugirdžius ligoniui šilto vandens su druska bei soda, stengiantis, kad vemiant būtų pašalinta viskas, kas yra skrandyje. Po to reikėtų išgerti aktyvuotosios anglies (anglies tablečių). Suaugusiam žmogui — apie 30 iškart.”
Pirmą parą po apsinuodijimo geriau nevalgyti, bet gerti daug skysčių ir mineralinio vandens. Paskui po truputį duoti klijingų viralų, sriubų, pagamintų iš ryžių ir linų sėmenų.
Apsinuodijus konservuotais grybais, pirmieji požymiai išryškėja įvairiais laiko tarpais (priklausomai nuo grybų rūšies) — po 5-7 valandų ar jau po 20-30 minučių. Jaučiamas pilvo skausmas, vargina šleikštulys, vėmimas, viduriavimas, skauda galvą, būna retas pulsas, traukulių. „Šiuo atveju taip pat kuo skubiau vertėtų išplauti skrandį, sugirdyti aktyvuotosios anglies tablečių ir kreiptis į medikus, — sako R. Purvaneckas. — Be to, geriau apsidrausti iš anksto nei sirgti, tad jei produktas kelia bent menkiausių įtarimų, jo geriau nevartokite.”
Vartotojus gina federacija
Vartotojus gina ir jų teisėms atstovauja ne tik jų pasamdyti advokatai, bet ir Lietuvos nacionalinė vartotojų federacija. Vartotojų teisių gynimo ir kituose įstatymuose apibrėžtos teisės žmonėms nėra gerai žinomos, tad ši federacija šviečia vartotojus, pasakoja apie jų teises ir padeda atgauti už nekokybišką daiktą ar maisto produktą sumokėtus pinigus. „Mes jums patarsime, į kokią valstybinę instituciją konkrečiu atveju reikėtų kreiptis, – sako Lietuvos nacionalinės vartotojų federacijos prezidentė Alvita Armanavičienė. — Atitinkama institucija skundą nagrinės iki mėnesio. Jei jūsų skundas bus pripažintas teisėtu, paslaugos teikėjui bus pasiūlyta atlyginti patirtą materialinę žalą. Toks konflikto sprendimo būdas yra pats optimaliausias. Vis dėlto valstybinių institucijų sprendimai yra tik rekomendacinio pobūdžio, tad pardavėjai jiems gali ir nepaklusti. Tokiu atveju vartotojui belieka kreiptis į teismą, tačiau šis kelias brangus ir ilgai trunkantis.”
Kovojame už savo teises
Apsinuodijimas maisto produktais iš karto paveikia sveikatą, bent laikinai atima darbingumą ir išmuša iš įprasto gyvenimo ritmo. Tačiau kreiptis į teismą dėl moralinės ir materialinės žalos atlyginimo ryžtasi vienetai, tačiau kartais, pasirodo, kito kelio nėra. „Jeigu žmogus apsinuodijo ne dėl savo kaltės, o įsigijęs nekokybišką maisto produktą, jis gali prisiteisti piniginę kompensaciją tik per teismus, deja, daugelis to nežino, o ir žinantieji kreipiasi labai retai”, — sako advokatas Andrius Iškauskas.
Pasak teisininko, apsinuodijus maistu iš karto reikia kreiptis į medikus, kurie nustatys ne vien ligą, bet ir jos sukėlėją. „Taip pat svarbu nustatyti organizmui padarytos žalos mastą bei ar tikrai ligos sukėlėjai buvo būtent tame produkte, kurį kaltiname, — sako A.Iškauskas. — Kad šie tyrimai vyktų sklandžiau, pravartu būtų turėti maisto, kuriuo apsinuodijote, pavyzdį. Žinoma, tai nereiškia, kad dabar būtina išsisaugoti po gabaliuką kiekvieno produkto, kurį valgote, vis dėlto, įtarimų keliančio maisto pavyzdį pasilikite”.
Taip pat labai svarbu išsisaugoti pirkimą įrodantį dokumentą – čekį. Jeigu jo nėra, maisto įsigijimą gali paliudyti kiti pirkėjai arba prekybos centro vaizdo kamerų įrašai.
Turtinė ir neturtinė žala
Po apsinuodijimo nekokybišku maistu įrodę, jog dėl to kaltas produkto gamintojas arba pardavėjas, galite kreiptis į teismą dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo. „Su turtine žala šiuo atveju paprasčiau, — sako A.Iškauskas. — Ji skiriama tam, kad žmogui būtų kompensuojamos gydymo, medikamentų, reabilitacijos išlaidos bei tos išlaidos, kurios skiriamos padengti laikiną nedarbingumą.”
Su neturtine žala šiuo atveju sudėtingiau. Ją sunku įrodyti, jos dydžio nereglamentuoja įstatymai, be to, kiekvienu atveju kompensacijos gerokai skiriasi. „Neturtinė žala — asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais, — aiškina advokatas. — Vadovaujantis Civiliniu kodeksu, neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo asmens sveikatai ar dėl gyvybės atėmimo, be to, skaičiuojant išmokos dydį, teismas visada atsižvelgia į nusikaltimo pasekmes, pažeidėjo kaltę bei jo turtinę padėtį.”
