Ligonių neguodžia valdininkų pagyros, kad pertvarkius ligonines pavyko sutaupyti per 110 milijonų litų.
Slaugos sąlygos tebėra pasibaisėtinos net prestižinėse universitetinėse ligoninėse, rašo „Lietuvos rytas”. Užklupus apendicito priepuoliui vyresnio amžiaus žmogus, prieš išvažiuodamas į ligoninę, turėtų į krepšį susimesti ne tik būtiniausius daiktus. Jei serga lėtinėmis ligomis, jis turėtų įsidėti ir vaistų. Be to, nepamiršti kraujospūdžio matavimo aparato.
Tuo įsitikino ir 72 metų vilnietė A.Č. Ši moteris laukia inkstų transplantacijos, dažnai lankosi pas medikus, todėl nenorėjo, kad būtų minima jos pavardė.
Inkstų liga – nė motais
Ėmus smarkiai skaudėti pilvą, į Vilniaus miesto universitetinę ligoninę (VMUL) A.Č. pakliuvo naktį. Jai buvo diagnozuotas apendicitas.
„Priėmimo skyriuje budinti gydytoja išklausinėjo, kuo dar sergu. Abu mano inkstai neveikia, tad specialiu aparatu išvalyti kraują – atlikti dializę tenka kas antrą dieną. Man visai negalima gerti. Inkstai negali pašalinti skysčių, ir jie pradeda kauptis visame organizme”, – pasakojo A.Č.
Tačiau naktį, vos paguldytai į ligoninės pilvo chirurgijos skyrių, jai buvo sulašinta 4 litrai medicininio tirpalo. Nuo to A.Č. pradėjo tinti.
Operacija ligonei buvo paskirta vakarop, todėl palatoje nepasirodžius skyriaus medikams ji pati pasiekė kitame aukšte esantį inkstų ligų skyrių.
Jame jai ne kartą buvo atliekamos dializės procedūros.
Po operacijos – akibrokštas
Praėjus parai po sėkmingai atliktos operacijos A.Č. buvo perkelta į pooperacinę palatą.
„Sesele, man plyšta nuo skausmo galva. Ar galėtumėte pamatuoti kraujospūdį?” – vėlų vakarą užsukusios bendrosios praktikos slaugytojos Veronikos paprašė A.Č.
Gal būtų paprašiusi ir anksčiau, bet šioje palatoje neveikia signalizacija – slaugytoją būtų įmanoma prisišaukti nebent garsiai sušukus.
Pilvo chirurgijos skyriuje iš 15 palatų signalizacija veikia vos keliose.
„O ką, mes čia matuojame spaudimą? Mūsų įrankis čia – skalpelis. Reikėjo kraujospūdžio matavimo aparatą atsivežti iš namų”, – išgirdusi A.Č. prašymą atšovė slaugytoja.
Vis dėlto per keletą valandų ji ligoninėje surado seną kraujospūdžio matavimo aparatą.
Paaiškėjo, kad ligonės kraujospūdis labai aukštas.
Slaugytoja gavo papeikimą. Jai teko parašyti ir pasiaiškinimą dėl nepateisinamo elgesio su ligoniais.
Tačiau nubaudus vieną darbuotoją slaugos sąlygos nepagerėjo.
Vargas – ir dėl tualeto
A.Č., kaip ir jos palatos kaimynės, po pilvo operacijos sunkokai judėjo. Daugelyje pooperacinių palatų tualeto nėra, todėl norėdami pasiekti bendrąjį tualetą ligoniai turi įveikti netrumpą koridorių.
Tai padarę jie patenka į apipelijusią patalpą, kurios palubėje – nuolat atviras langas. Čia traukia skersvėjai.
Skyriai nesusišneka
VMUL – daugiaprofilė, taigi joje teikiama įvairi pagalba, pavyzdžiui, chirurginė, inkstų, širdies ligų.
Vadinasi, net ir naktį, prireikus pagalbos, gydytojai specialistai galėtų būti iškviesti iš kito skyriaus.
Bet skyrius su skyriumi šioje ligoninėje, atrodo, nesusišneka.
Laimei, moteris, netgi ištikta apendicito priepuolio, buvo suskubusi į rankinę įsimesti būtiniausių vaistų. Nes, pasirodo, chirurgijos skyriuje nėra net vadinamųjų širdies lašelių.
Slaugytojas samdo, bet neperauklėja
Henrikas Ulevičius, VMUL direktoriaus pavaduotojas medicinai, teigia, kad nepasirūpinama visais ligoniais tinkamai, nes ligoninė samdo per mažai slaugytojų.
„Chirurgijos skyriuje gydoma maždaug po 20-30 ligonių. Naktį budi dvi slaugytojos. Ir tai, manome, per daug. Kitose ligoninėse nustatyti dar mažesni darbuotojų normatyvai. Tai – nepritekliaus rezultatas.
Gydymo įstaigos finansavimas nepakankamas, bet tai negali daryti įtakos medikų ir ligonių tarpusavio santykiams.
Manytume, kad problemų kyla ne dėl personalo ar medicinos įrangos stygiaus. Tai – asmens išsiauklėjimo problema. Slaugytojas mes samdome tam, kad dirbtų, bet jų neperauklėjame. Visų ligoninės skyrių iš karto suremontuoti negalime. Pavyzdžiui, ginekologijos skyrių remontavome už ES pinigus ir investicijų programos lėšas. Kitiems skyriams pinigų neturime”, – sakė vienas ligoninės vadovas.
Sąlygomis baisėjosi ir vienas vadovų
Gintautas Oleka, VMUL pavaduotojas ambulatorinei pagalbai, pripažino, kad ligoninės būklė – pasibaisėtina.
„Anksčiau vadovavau šios ligoninės chirurgijos skyriui. Bet pastaruosius penkerius metus nedirbau VMUL, neseniai sugrįžau. Ir pačiam baisu pasidarė, kokiomis sąlygomis tebedirba medikai.
VMUL, kaip ir Vilniaus universitetinė greitosios pagalbos ligoninė, – daugiaprofilė. Jos priklauso Vilniaus miesto savivaldybei.
Tokiais atvejais realų finansavimą labai lemia ligoninės vadovo sutarimas su miesto meru.”
Ministerijai miesto ligoninės nerūpi
Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) ryšių su visuomene skyrius priminė, kad Vilniaus miesto universitetinės ligoninės steigėja yra sostinės savivaldybė.
Sveikatos priežiūros įstaigų ir paslaugų restruktūrizavimo trečiojo etapo programa, kurią įgyvendina SAM, šios įstaigos nėra palietusi.
SAM teigimu, pacientai dėl, jų nuomone, netinkamai suteiktų paslaugų ar personalo elgesio turi kreiptis į juos gydančios gydymo įstaigos administraciją arba į Valstybinę medicininio audito inspekciją.”
