Sergamumas gripu ir ūminėmis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis Lietuvoje slūgsta. Gripas – viena ligų, kuri žmones mažiausiai savaitei priverčia atsigulti į ligos patalą. Tačiau ne kiekvienas susirgęs siekia ligos pašalpos. Kai kurie stengiasi išsisukti nuo pajamas nurėžiančio laikinojo nedarbingumo, todėl iš ligonių staiga tampa slaugytojais.
Teko griebtis gudrybės
„Auginu porą vaikų. Nepavyko šįmet išsisukti nuo gripo. Bet pabūgau laikinojo nedarbingumo, nes jis smarkiai kerta per pajamas.
Turiu įsipareigojimų bankui, todėl pabandžiau ieškoti kitos išeities”, – pasakojo moteris, paprašiusi neminėti nei vardo, nei pavardės.
Jos aštuonmetė duktė tuo metu irgi sirguliavo. Anot pašnekovės, ji kreipėsi pagalbos į apylinkės vaikų gydytoją, kad šis išrašytų nedarbingumo pažymėjimą neva dėl dukters slaugos.
„Už ligonio slaugymą „Sodra” moka nuo pirmosios dienos ir palankesnėmis sąlygomis nei mokama ligos pašalpa esant laikinajam nedarbingumui”, – sakė kalbinta moteris.
Skirtumas – akivaizdus
Laikinasis nedarbingumas gerokai sumažina pajamas. Pagal galiojančią tvarką, už dvi pirmąsias nedarbingumo dienas ligos pašalpą moka darbdavys. Pašalpa sudaro 80-100 proc. vidutinio darbo užmokesčio.
Gaunantiems pajamų pagal autorines sutartis ligos pašalpa už pirmąsias dvi laikinojo nedarbingumo dienas apskritai nemokama.
„Sodra” ligos pašalpą pradeda mokėti tiktai nuo trečiosios dienos ir moka iki septintosios nedarbingumo dienos.
Ši pašalpa sudaro 40 proc. vadinamojo kompensuojamojo uždarbio.
Kompensuojamasis uždarbis – tai mėnesio pajamos, iš kurių skaičiuojami mokesčiai „Sodrai”. Šios pajamos dar yra vadinamos draudžiamosiomis.
Jei žmogus per savaitę nepasveiksta, nuo aštuntosios nedarbingumo dienos jam mokama ligos pašalpa, sudaranti 80 proc. kompensuojamojo uždarbio.
Tuo tarpu slaugos pašalpą „Sodra” moka nuo pirmosios laikinojo nedarbingumo dienos. Ji sudaro 85 proc. kompensuojamojo uždarbio.
Pavyzdžiui, už sergančio vaiko slaugymą, jei jam dar nėra 14 metų, pašalpa mokama iki 14 dienų. Slaugant vyresnius vaikus ar šeimos narius pašalpa mokama 7 kalendorines dienas.
Jei žmogus, neatskaičiavus mokesčių, per mėnesį gauna 3000 litų algos, apytiksliais apskaičiavimais, ligos pašalpos per savaitę susidarytų apie 280-450 litų, slaugos pašalpos – apie 580 litų.
Mokant pašalpas išskaičiuojama 6 proc. sveikatos draudimo įmoka ir 15 proc. gyventojų pajamų mokestis. Be to, pašalpa mokama tik už darbo dienas.
Tikina, kad kontroliuoja
Tokių atvejų, kai iš tiesų susirgę žmonės neva tampa slaugytojais, Lietuvoje – tikrai ne vienas. Tačiau apie atskleistas gudrybes valdininkai kažkodėl nutyli.
Pasak „Sodros” atstovo Tomo Čepelevskio, „Sodra” ir jos teritoriniai skyriai turi teisę tikrinti dokumentus, kuriais grindžiamos socialinio draudimo išmokos.
„Viena iš daugelio „Sodros” funkcijų yra kontroliuoti ir tai, ar nedarbingumo pažymėjimai yra pagrįstai išduoti bei pratęsti, ar pagrįstai mokamos ir ligos arba slaugos pašalpos”, – tepaaiškino T. Čepelevskis.
Į darbą eina net sirgdami
Lyginant 2007-ųjų „Sodros” duomenis su 2010-ųjų rodikliais, per trejus metus laikinojo nedarbingumo atvejų sumažėjo vos ne perpus.
2007-aisiais ligos pašalpa buvo mokėta maždaug 773 tūkst. žmonių, pernai ją gavo apie 401 tūkst. Spėjama, kad baimindamiesi netekti darbo žmonės į jį eidavo net ir sirgdami.
Tuo metu slaugos pašalpų gavėjų mažėjo ketvirtadaliu: nuo 88 tūkst. 2007-aisiais iki 61 tūkst. 2010-aisiais.
