Lietuvoje auga sergamumas echinokokoze

„Echinokokozė – aktualiausia ir letališkiausia parazitozė Lietuvoje”. Tokia mokslinė-praktinė konferencija, kurią surengė Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centras (ULAC) kartu su Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikomis bei Vilniaus universiteto Infekcinių ligų ir mikrobiologijos klinika, gegužės 24 dieną subūrė asmens ir visuomenės sveikatos priežiūros specialistus, mokslininkus.

Šios konferencijos tikslas – pasidalinti žiniomis bei patirtimi, siekiant sumažinti sergamumą bei mirštamumą nuo echinokokozės, užtikrinant reikiamą echinokokozės epidemiologinę bei epizootologinę priežiūrą, diagnostiką, gydymą bei profilaktiką.

Konferenciją atidaręs ULAC vadovas dr. doc. Saulius Čaplinskas atkreipė dėmesį, kad Lietuvoje stebimas ryškus sergamumo echinokokoze rodiklio augimas, o gyventojams trūksta žinių apie šios ligos profilaktiką.

ULAC duomenimis, Lietuvoje 2001–2010 m. užregistruota 158 echinokokozės atvejai. Jei 2001–2003 m. buvo registruojami tik pavieniai atvejai (2-4 atv. per metus), tai 2004–2010 m. atvejų skaičius žymiai išaugo. 2009 m. užregistruota 36 echinokokozės atvejai.

Sergamumo echinokokoze rodiklis išaugo nuo 0,02 atvejo/100 tūkst. gyventojų iki 1,07/100 tūkst. gyventojų (2009 m.). „Didesnis sergamumo echinokokoze rodiklis registruojamas kaimo vietovėse, nes pagrindiniai infekcijos platintojai yra rudosios lapės, šunys, katės”, – sakė ULAC Epidemiologinės priežiūros skyriaus gydytoja epidemiologė Aušra Bartulienė. Gydytoja pabrėžė, kad užsikrėtimą itin dažnai lemia žmogaus elgesys.

„Lapės mėgsta žymėti teritorijas išmatomis, o echinokokozės sukėlėjai išlieka gyvybingi net dvejus metus. Todėl negalima valgyti neplautų braškių uogaujant lysvėje, sode nuo žemės pakeltą obuolį reikia ne nusitrinti į rankovę, bet nusiplauti”, – įspėjo gydytoja A.Bartulienė.

Echinokokozės inkubacinis periodas – ilgas. Liga gali progresuoti, ligoniui nejaučiant ligos simptomų. Echinokokoze serga įvairių amžiaus grupių žmonės, tačiau dažniau – 45–60 metų, nes ligos inkubacinis periodas gali trukti 5–15 metų.

Ligos eiga – sunki bei sudėtinga, dažnos sunkios komplikacijos, didelis letališkumas. Ligos diagnostika – sudėtinga. Echinokokozė pasižymi dideliu mirštamumu sergant cistine echinokokoze, jis siekia 2–4 proc., o alveokokine echinokokoze negydomų ligonių mirštamumas siekia daugiau kaip 90 proc. per 10 metų nuo klinikinių simptomų atsiradimo.

Kad neužsikrėstume echinokokoze, būtina:

• Plauti rankas prieš valgį, po bendravimo su šunimis, po lauko darbų.
• Nevalgyti neplautų uogų, vaisių, daržovių, negerti nevirinto vandens iš atvirų vandens šaltinių.
• Nešerti gyvūnų (šunų, kačių) termiškai neapdorotais paskerstų gyvūnų vidaus organais (kepenimis, plaučiais ir kt.) bei virtuvės atliekomis, kurios gali būti užkrėstos echinokokoze.
• Neleisti šunims ir katėms laižyti veido, lėkščių, iš kurių valgo žmonės. Šiuos gyvūnus šerti tik jiems skirtuose dubenėliuose.
• Kaimo vietovėse šunis laikyti pririštus ir reguliariai dehelmintizuoti. Užsikrėtusių echinokokoze šunų išmatas sudeginti arba saugiai tvarkyti kitu būdu.
• Tikrinti naminių gyvulių skerdieną ir saugiai pašalinti infekuotų gyvulių vidaus organus (sudeginti, giliai užkasti ir kt.).

Daugiau informacijos:

Beata Bukotaitė
8 615 17383
beata@ulac.lt
Švietimo ir komunikacijos skyrius
Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centras