Ankstyvas ligos diagnozavimas bei gydymas padeda sergantiesiems geriau jaustis ir būti aktyvesniais.
Lėtinės obstrukcinės plaučių ligos (LOPL) pradžia dažnai nepastebima, ji progresuoja lėtai ir plaučių funkcija labiau sutrinka tik po 20-30 metų. Kadangi ligos pradžioje simptomai minimalūs arba jų apskritai nėra, pacientai į gydytojus nesikreipia, o liga dažnai diagnozuojama tik vyresniame amžiuje.
Lietuvoje užregistruota daugiau kaip 50 tūkst. sergančiųjų lėtine obstrukcine plaučių liga. Tačiau šis skaičius gali būti ir didesnis, nes į specialistus dėl LOPL kreipiasi tik apie 25-30 proc. sergančių asmenų. Kiti dažnai neįtaria, jog serga lėtine obstrukcine plaučių liga, nes jos simptomus suvokia kaip natūralų senėjimo procesą arba tiesiog ignoruoja ligos simptomus.
Tačiau medikams nerimą kelia tai, kad šia liga suserga vis daugiau jaunesnių žmonių, o sergančiųjų skaičius nuolat didėja. Dauguma sergančiųjų tampa neįgaliais arba sumažėja jų darbingumas.
Lėtinė obstrukcinė plaučių liga yra ketvirta pagal dažnumą mirties priežastis pasaulyje. Pagrindiniai šios ligos simptomai yra lėtinis kosulys, skrepliavimas. Tačiau dažniausiai pacientai į gydytojus kreipiasi tik atsiradus labiausiai varginančiam simptomui – dusuliui. Ligoniai skundžiasi sunkumu krūtinėje, oro trūkumu, pasunkėjusiu kvėpavimu. Dusulys dar labiau sustiprėja fizinio krūvio metu, todėl pacientų įprastinis fizinis aktyvumas labai sumažėja.
Šia liga dažniau serga vyrai. Ji dažnesnė tarp vyresnių nei 40 metų rūkančių pacientų. Susirgti LOPL galima dėl įvairių priežasčių. Kai kurių iš jų žmogus gali išvengti, keisdamas savo gyvenseną ar aplinką, kitos priežastys yra paveldimos. Tačiau pagrindinis šios ligos rizikos veiksnys yra rūkymas. O prisidėjus dar ir kitiems veiksniams, pavyzdžiui, jei žmogus dirba dulkėtoje, užterštoje aplinkoje, tikimybė susirgti LOPL dar labiau padidėja.
Daugiau informacijos apie LOPL bei kur galima dėl jos pasitikrinti pateikta interneto tinklapyje lopl.lt.
