Nobel biocare

Kuriamas edukacinis filmas apie efektyvią pagalbą nelaimės atveju kelyje

Specialiųjų tarnybų darbuotojai iš nelaimės vietoje atsidūrusių asmenų, įvykių liudininkų, jeigu šie nemoka teikti pirmosios pagalbos, prašytų bent suprantamai pranešti apie įvykį pagalbos telefonu, aiškiai nusakyti įvykio vietą ir, jeigu galima, pasitikti specialiąsias tarnybas.

Tokios išvados padarytos specialiųjų tarnybų atstovų susitikime, kuriame buvo svarstomos bendrai vykdomo projekto, susijusio su visuomenės švietimu, detalės. Šio projekto vykdymo metu bus parengtas edukacinis filmas, kuriame atsispindėtų esminiai skubios pirmosios pagalbos patyrus traumą teikimo momentai.

„Šiam filmui „Auksinės minutės“ pavadinimą suteikėme neatsitiktinai. Pirmoji minutė po traumos yra ne tik aukso, bet ir gyvybės vertės, priimti teisingi sprendimai padidina tikimybę išgelbėti gyvybę net ir labai sunkiai sužalotam žmogui. Svarbiausius aspektus, atsidūrus šalia nelaimę ar traumą patyrusio asmens, privalo žinoti kiekvienas bendruomenės narys, apie juos būtina nuolat priminti“, – kalbėjo šį projektą iniciajavusios VšĮ „Panevėžio miesto greitosios medicinos pagalbos stoties“ direktorius Vilius Mitka.

„Nukentėjusiojo būklę nustatau praktiškai jau artėdama prie jo. Nustatau, ar žmogus sąmoningas, įvertinu autoįvykyje aplamdyto automobilio defektus, nes iš automobilio būklės iš dalies galima daryti prielaidą apie žmonių galimai patirtas traumas. Jeigu automobilis patyrė šoninį smūgį, tai labiausiai bus pakenkta vairuotojui ar tam keleiviui, kuris buvo arčiausiai smūgio vietos. Jeigu autoįvykio metu žmogus buvo išsviestas iš automobilio, tai jo traumos dažniausiai būna sunkesnės nei tų nukentėjusiųjų, kurie buvo prisisegę saugos diržus“, – pasakojo slaugytoja Jolita Oksienė.

Jau penkioka metų su skubiosios medicinos pagalbos brigada į įvykių vietas vykstanti Jolita Oksienė sakė, kad nelaimės, kai partrenkiamas pėstysis, atveju, medikai pirmiausia skuba prie pėsčiojo, nes tikėtina, kad jo patirtos traumos žymiai pavojingesnės, nei vairuotojo, kuris taip pat gali būti nukentėjęs: „Pirmiausia vertiname pagrindinių gyvybinių funkcijų būklę: sąmonę, kvėpavimą, širdies darbą. Jeigu gyvybinės funkcijos veikia normaliai, tada apžiūrime galimus lūžius, sutrenkimus ir pan.“

Tiek Priešgaisrinės valdybos darbuotojai, kurie dažniausiai pirmieji atvyksta į įvykio vietą, tiek medikai, pirmiausia aiškinasi, ar yra nukentėjusiųjų. Nustačius, kad nukentėjusiųjų yra, atliekamas tam tikras jų rūšiavimas pagal pirminius požymius. Pirmiausia skubama padėti tam nukentėjusiajam, kurio būklė akivaizdžiai blogiausia. Įvykio vieta aptveriama, kad smalsuoliai netrukdytų suteikti pirmosios pagalbos.

„Patys baisiausi prisiminimai, išliekantys visam gyvenimui, kai tenka iš nuolaužų krūvos traukti žuvusius mažamečius. Taip pat sutraiškyti, nutrauktomis galūnėmis, kurias reikia surinkti, žmonės“, – emocine prasme nelengvą praktiką apibendrino Panevėžio apskrities priešgaisrinės valdybos viršininkas Algirdas Rudys.

Pasaulinės sveikatos organizacijos duomenimis, per metus Europos regione įvyksta apie 80 milijonų nelaimingų atsitikimų, kai reikalingas medicininis gydymas. Nelaimingus atsitikimus, apsinuodijimus ir traumas pagrįstai galima pavadinti mūsų šalies nacionaline nelaime, mirtingumas nuo jų, palyginti su kitomis Europos šalimis, yra labai didelis ir toliau sparčiai auga. Lietuvoje nuo sužalojimų ir apsinuodijimų kasmet miršta apie 5000 žmonių. Nelaimingų atsitikimų įvyksta visur – darbe, kelyje, namuose, mokykloje, dirbant ar poilsiaujant.

Bernardinai.lt

TAIP PAT SKAITYKITE