Žmogaus regėjimo aparatas formavosi ilgus amžius ir negali taip greitai, kaip norėtum, prisitaikyti prie darbo su vaizdais monitoriuose, kurie gerokai skiriasi nuo „popierinių“: švyti, mirga, neturi tokių tikslių kontūrų. Gamta nepritaikė Tavo regos aparato tokiam darbui, todėl turėtum daryti viską, kad sumažintum akims tenkančius nepakeliamus krūvius.
Ant kompiuterio krinta dar didesni įtarimai: teigiama, kad atsiranda kažkokių širdies ir kraujotakos ligų simptomų arba nervinių susirgimų. Paprastai įžvelgiama elektromagnetinių asmeninio kompiuterio bangų „kaltė“. Nepaisant to, daugelio institutų ir Pasaulinės sveikatos organizacijos ekspertai mano, kad mokslinių duomenų ir tiesioginio ryšio tarp elektromagnetinių laukų ir konkrečių susirgimų nėra. Bet kol mokslininkai ieško įrodymų, paprasti piliečiai ir toliau skundžiasi: ilgas ir įtemptas darbas prie kompiuterio monitoriaus skausmingiausiai kerta per akis. Atsėlina bendras nuovargis, kartais net baisusis stresas. O pasekmės išlįs kur tik nori: vienam atsivers skrandžio opa, kitam padidės arterinis spaudimas. Išeitį mes jau sakėme: sumažinti regos apkrovas. Ir visų pirma reikia žinoti apie nepavojingą darbo su kompiuteriu režimą — o šias normas ir taisykles jau senokai surašė kruopštūs specialistai.
Vienas iš jų, ekspertas A. Sterlikovas, sako: „Kompiuteris ne be reikalo laikomas potencialiu pavojumi žmogaus sveikatai. Visų pirma tai — elektromagnetinių laukų šaltinis. Jų leidžiamas dydis griežtai ribojamas tarptautiniais normatyvais, kuriuos daugelis mūsų specialistų netgi laiko „griežtais“. Bet tai būtent ta situacija, kai būtina imtis maksimalaus atsargumo“.
Kokie dar nemalonumai slepiasi kompiuteryje?
Dažnai pastebimas sindromas „petys–ranka“, kylantis dėl darbo su pele. Todėl patartumėm dirbant su kompiuteriu specialiai išmokti daugiau komandų atlikti su klaviatūra — tada teks mažiau dirbti su pele.
Patalpos, kuriose stovi kompiuteriai, turi būti apšviestos natūralia ir dirbtine šviesa. Negalima kompiuterių statyti patalpose, skirtose vaikams, cokoliniuose aukštuose ir rūsiuose. Kambarius ar sales, kur dirbama kompiuteriais, būtina kasdien valyti drėgnu skuduru ir kas valandą vėdinti. Atstumas tarp darbo stalų su monitoriais turi būti ne mažesnis kaip 2 metrai.
Ir, žinoma, kompiuterio poveikis žmogaus organizmui dar nėra iki galo ištirtas. Todėl ypač atsargiai su juo turėtų elgtis vaikai ir nėščios moterys (patariama prie kompiuterio sėdėti ne ilgiau kaip 3 valandas per parą).
Darbo su kompiuteriu režimas negali būti visiems vienodas, juk ir pats darbas su kompiuteriu skiriasi: vieni iš monitoriaus skaito informaciją, kiti ją tik suveda, treti atlieka kūrybinį darbą, kuris yra labiausiai varginantis (pvz. maketuotojai). Paprastai patariama „sėdėjimą prie monitoriaus“ derinti su kitokiomis darbo formomis. Dirbant įtemptą kūrybinį darbą, patariama daryti 10–15 minučių pertraukas maždaug kas valandą.
Be to, reikia priminti, kad jau seniai sukurti paprasti akių pratimai ir bendro nuovargio palengvinimo kompleksai — kažką panašaus turėjo mokyti mokykloje. Na, o suaugęs žmogus turėtų ir pats suprasti, kad tie negudrūs pratimai atims vos kelias minutes, bet padės išsaugoti sveikatą.
