REXSAN

Kodėl Lietuvoje negerėja nei sveikatos apsauga, nei sveikata?

Kasmet sveikatos apsaugai išleidžiame daugiau kaip 4 mlrd. litų, tačiau negerėja nei sveikatos apsauga, nei sveikata. Kodėl – kalbamės su prof. Rimantu STUKU, Visuomenės sveikatos instituto vadovu.

– Kodėl gydytojų, dietologų, sveikos gyvensenos specialistų patarimus, nors žinome mintinai, daugelis iš mūsų praleidžiame pro ausis?

– Kiekvienas žmogus turi savo motyvų ir argumentų. Mano nuomone, pagrindinė priežastis – kol žmogus sveikas, jis mano, kad taip bus visada. Daugelis susirūpina sveikata tik tuomet, kai ją praranda. Pažiūrėkite, kiek vyresnio amžiaus žmonių domisi liaudies medicina, sveikatą stiprinančiais maisto papildais, būriuojasi ekologiniuose turgeliuose…

Ko gero, dar nesame įsisąmoninę, kokia didelė vertybė yra sveikata ir kad ja turime rūpintis dar jos nepraradę. Ši motyvacija turi būti skatinama visais įmanomais būdais. Jau vaikams darželyje reikia kalbėti apie sveiką gyvenseną. Vis dėlto manyčiau, kad skatinimo ir švietimo formos iki šiol buvo pasirenkamos ne tos. Reikėtų paveikti žmogų taip, kad jo viduje įvyktų perversmas. Kiek buvo daroma – rengiamos sveikatingumo ir kitos programos, o rezultatas…

– Šiuo metu daugiau dėmesio kreipiama į rūkymą ir alkoholio vartojimą. Išeitų, kad šių įpročių neturintis žmogus jau beveik viską nuveikė savo sveikatos labui?..

– Reikia veikti daugelyje sričių – ir mitybos, ir fizinio aktyvumo, ir streso valdymo. Manyčiau, šioje srityje reikia dirbti daugybei specialistų, taip pat ir psichologams. Ir kažką daryti kitaip. Todėl dabar ir svarstomas vienas iš tokių būdų, kaip žmones motyvuoti gyventi sveikai. Tie, kurie prarado sveikatą, nebesusigrąžins, tačiau reikia pradėti nuo darželinukų amžiaus aiškinti tokius dalykus, galbūt jie parėję namo dar ir tėvams paaiškintų. Aš, kai mane kviečia, negailėdamas laiko visuomet einu ir pasakoju vaikams apie sveiką mitybą.

– Tikriausiai labiausiai kaltos mūsų gyvenimo būdo tradicijos, kurias žmonės norom nenorom perima iš savo tėvų, aplinkos?

– Iš tikrųjų mes paveldėjome netinkamos mitybos tradicijas. Tarpukario Lietuvos žmonės esą valgė ir kiaulieną, ir lašinius ir buvo sveiki. Tačiau žmonės neatkreipia dėmesio į tai, kad žmonės sunkiai dirbo ir valgė labai daug šviežių ir raugintų vaisių ir daržovių, gaudavo labai daug antioksidantų, kurie neleisdavo riebalams oksiduotis – juk kraujagyslėse kaupiasi tik oksiduoti riebalai.

Gal žmonės ir turėdavo vieną kitą papildomą kilogramą, bet galėjo džiaugtis švariomis kraujagyslėmis. Juk širdies ir kraujagyslių ligos – vienos dažniausių mirtingumo priežasčių. Pažiūrėkime į tarpukario nuotraukas – jauni žmonės gal ir nebuvo tokie liekni, net perkarę, kaip dabar, tačiau buvo sveiki. Šiais laikais suvalgome tik trečdalį minimalaus kiekio vaisių ir daržovių…

– Žmonės vis labiau domisi sveika mityba, bet šia tema sklinda daugybė prieštaringos informacijos: tai pieno gerti negalima, tai druskos vartoti nevalia, tai vandenį gerti reikia, tai nebereikia, tai visas maistas – „nuodingas“…

– Gerai sakote – kalba daug nespecialistų, skleidžiama daug nemokslinių teorijų. Paimama 10 proc. mokslinės informacijos ir sukuriama sava „teorija“. Lietuvos žmonių raštingumas mitybos srityje dar gana žemas. Atlikti sociologiniai tyrimai rodo, kad tik 17 proc. mūsų šalies žmonių, pirkdami maistą, galvoja apie sveikatą.

Šiame žurnalo „Savaitė“ numeryje taip pat skaitykite:

  • Ar bus nuteistas V. Uspaskichas
  • Prastos energetikos vietos
  • Sodus puošia egzotiniai vaismedžiai
  • R. Zemkauskas: smarkiai paskendęs kine
  • ·Artritas: kaip atpažinti ir susidraugauti
  • Naudingieji špinatai

Šaltinis Teodora Rašimaitė (Savaitė)

TAIP PAT SKAITYKITE