Klaipėdiečiai serga dažniau nei kiti šalies gyventojai. Juos taip pat dažniau puola piktybinės kraujo, endokrininės, nervų ir kitos ligos.
Apibendrino pirmą kartą
Tokie duomenys paaiškėjo iš Klaipėdos miesto visuomenės sveikatos biuro atliktos uostamiesčio gyventojų visuomenės sveikatos stebėsenos programos.
Joje apibendrinami ir analizuojami 2005–2009 m. duomenys, kurie apžvelgia demografinę situaciją, socialinę ekonominę būseną, sveikatos būklę, fizinės aplinkos veiksnius, sveikatos priežiūros išteklius ir veiklos, gyvensenos rodiklius.
Klaipėdos mieste tokios apimties rodikliai renkami, analizuojami, viešinami ir apibendrinami pirmą kartą.
Gimsta mažiau nei miršta
Nuo 2005 m. uostamiestyje miršta daugiau žmonių nei gimsta. Tik pernai kūdikių gimė daugiau nei mirė gyventojų.
Per penkerius metus Klaipėdoje sumažėjo 5333 gyventojais. Pernai mieste gyveno 183434 gyventojai.
Iki šiol žinoma tendencija, kad vyrai miršta jaunesni nei moterys, nesikeičia. Didžiausias mirtingumas tarp 55–74 metų vyrų, ir tarp vyresnių nei 75 metų moterų.
Vyrų mirtingumas nuo piktybinių navikų yra didesnis nei moterų, taip pat ir nuo kvėpavimo takų, kraujotakos sistemos ligų.
Vidutinis klaipėdiečių amžius, užfiksuotas pernai, siekia 39,3 metus. Per pastaruosius penkerius metus šis rodiklis turi tendenciją augti ir yra didesnis už Klaipėdos apskrities (38,6 ) ir Lietuvos rodiklius (39,2).
Klaipėdiečių vyrų vidutinis amžius pernai buvo 36,8 metai ir turi tendenciją didėti, o moterų vidutinis amžius yra 41,3 metai, bet, priešingai nei vyrų, turi tendenciją mažėti.
Klaipėdiečiai serga dažniau
2009 m. klaipėdiečių bendrasis sergamumas buvo didesnis nei Klaipėdos apskrities ir Lietuvos gyventojų. Uostamiesčio gyventojai dažniau serga piktybinėmis kraujo ir kraujodaros organų ligomis, endokrininėmis, kvėpavimo, virškinimo, jungiamojo audinio ir skeleto, urogenitalinės sistemos, infekcinėmis ir parazitinėmis, akių ligomis.
Klaipėdos mieste bendrojo sergamumo rodikliai tiek suaugusiųjų, tiek vaikų yra aukštesni nei Klaipėdos apskrityje ir Lietuvoje.
Suaugusiųjų bendrasis sergamumas turi tendenciją mažėti, o vaikų – ne. Tačiau mažėja naujai nustatomų ligos atvejų.
Per pastaruosius penkerius metus Klaipėdoje vis daugėja sergančiųjų piktybiniais navikais, endokrininės, nervų, kraujotakos, akių, jungiamojo audinio ir skeleto sistemos ligomis, taip pat daugėja psichikos ir elgesio sutrikimų bei įgimtų formavimosi ydų.
Kvėpuoja užterštu oru
Galbūt tai susiję su tuo, kad Klaipėda – labiau užterštas miestas nei kiti. Uostamiestyje išmetamų į aplinką teršalų kiekis turi tendenciją mažėti, tačiau teršalų, tenkančių vienam gyventojui, išmetama daugiau nei Klaipėdos apskrityje ir Lietuvoje.
Sąlygiškai nedideliais kiekiais išmetamo sieros dioksido ir kietųjų medžiagų kiekis turi tendenciją didėti. Šie junginiai, ypač kartu su kitais teršalais, dirgina kvėpavimo takus, odą, akis, suaktyvina kvėpavimo sistemos ligas.
Įtakos sveikatai turi ir triukšminga aplinka. Užpernai atlikti tyrimai parodė, kad 9,5 proc. būstų, taip pat ir gyventojai dieną veikiami triukšmo didesnio nei nustatyta leistina riba. Naktį kenčiančiųjų nuo triukšmo padvigubėja.
Nuo per didelio triukšmo naktį kenčia 33,7 proc., o dieną – 21,7 proc. ligoninių ir gydymo įstaigų, 4,4 proc. mokyklų ir ikimokyklinių įstaigų.
Problemų klaipėdiečių sveikatai kelia ir geriamojo vandens kokybė. Pernai geriamajame vandenyje normos neatitiko fluorido, amonio, bendrosios geležies kiekis. Fluoridų koncentracija normos neatitiko ilgiausiai – 365 dienas.
