REXSAN

Kas penktas vaikas Lietuvoje turi antsvorio: kokios galimos to pasekmės?

Antsvoris

Nors dažnai nutukimas siejamas su žmogaus apsileidimu, visgi jis yra pripažintas lėtine liga, kuriai reikalingas ypatingas ir profesionalų, ir pačių ligonių dėmesys. Penktadalis Lietuvos vaikų jau turi antsvorio, todėl, panašu, kad netrukus mūsų visuomenė neišvengs įvairiomis lėtinėmis ligomis sergančių jaunų, darbingo amžiaus žmonių. Dažnai antsvorio norima atsikratyti dėl gražesnės išvaizdos, tačiau rečiau susimąstoma, kokią žalą papildomi kilogramai daro sveikatai. Kokias sveikatos problemas gali sukelti antsvoris ir kaip tam užkirsti kelią dar vaikystėje, pasakoja specialistai. 

Į svorio priaugimą mūsų organizmas reaguoja neigiamai – net ir keli papildomai priaugti kilogramai gali sukelti nemalonius pojūčius, o didesnis antsvoris paskatina daugybės skirtingų ligų atsiradimą, tarp jų ir nutukimą, kuris gali sukelti dar daugiau viso kūno negalavimų, sako gydytoja dietologė doc. dr. Rūta Petereit. 

„Pats nutukimas, kai žmogaus kūno masės indeksas (KMI) viršija 30, jau yra liga, tačiau net ir priaugus 5–7 kg., žmogus gali pradėti jausti virškinimo trakto sutrikimo simptomus. Svoriui padidėjus kiek daugiau, ilgainiui gali kisti kraujo rodikliai, padidėti gliukozės koncentracija, išsivystyti antro tipo cukrinis diabetas, padidėti bendro cholesterolio kiekis, o tai gali privesti prie širdies problemų. Atlikti tyrimai įrodo, kad nutukimas prisideda net prie onkologinių ligų išsivystymo“, – aiškina gydytoja.  

Supratus per didelio svorio žalą, atsiranda noras jo atsikratyti, tačiau, anot žurnalistės, knygos „Viskas dėl angliavandenių“ autorės Živilės Povilaitytės-Buzaitės, žmonės dažnai renkasi neteisingus svorio metimo būdus, kurie ne tik nepadeda, bet ir daro įtaką ligų atsiradimui. 

„Laikantis įvairių dietų atsiranda vadinamasis „jo-jo“ efektas, kai numesti svorį pavyksta, tačiau jis po kurio laiko sugrįžta, dažnai net su kaupu. Tai esu pati ne kartą patyrusi ir puikiai pažįstu tą bjaurų nusivylimo dietomis skonį. Vienintelis būdas, kuris man asmeniškai padėjo išsivaduoti iš šio užburto rato, pripažinimas, jog mano kūnas yra linkęs kaupti kilogramus ir kitaip jau nebus bei įsipareigojimas pačiai sau keisti savo valgymo įpročius, kurie yra nesuderinami su sveiko svorio palaikymu“,– sako Ž. Povilaitytė-Buzaitė.

Mitybos įpročiai suformuojami dar vaikystėje

Tyrimai atskleidžia, kad kas penktas vaikas Europoje turi antsvorį. Pašnekovės sako, kad tokią statistiką lemia tėvų įdirbio ir informacijos stoka. Anot Ž. Povilaitytės-Buzaitės, mitybos įpročiai susiformuoja dar ankstyvoje vaikystėje, todėl labai svarbu, kokį pavyzdį atžalai rodo tėvai. 

„Jeigu tėvai nori, kad vaikas skaitytų knygas, tačiau patys to nedaro, nereikėtų tikėtis, jog vaikas pats į rankas paims knygą. Lygiai taip pat ir su mitybos įpročiais – negalima sakyti vaikui, kad nevalgyk saldumynų, bandelių ar greitojo maisto, kai vaikas mato taip besielgiančius tėvus. Visų pirma, tėvai patys turi būti pavyzdžiu ir žinoti bendrus mitybos pagrindus bei juos diegti savo vaikams“, – teigia pašnekovė.

Jai pritaria ir dietologė, pridurdama, kad šeimoje svarbu mokyti ne tik subalansuotos, sveikatai palankios mitybos, bet ir diegti fizinio aktyvumo naudą rodant pavyzdį. 

„Tėvai gali padaryti labai daug dar vaikystėje, kad jų atžala kituose gyvenimo etapuose neturėtų problemų su svoriu. Ikimokyklinio amžiaus vaikai mėgdžioja vyresnius brolius, seseris arba tėvus. Tėvai yra pirmieji kelrodžiai, kurie turėtų pradėti nuo savęs. Visų pirma, nekritikuoti vaiko dėl svorio ar maisto pasirinkimų, bet, pavyzdžiui, rinktis sveikesnį maistą, vakare eiti pasivaikščioti, stengtis atrasti vaiko mėgstamas veiklas – galbūt plaukti ar užsiimti fizine veikla su augintiniu. Veikla kartu padės vaikams formuoti teisingus įpročius“, – aiškina doc. dr. R. Petereit.

Mityba turi tapti gyvenimo būdu

Jei tėvai vaikystėje nekreipia dėmesio į atžalos gyvenimo būdą, vėlesniuose gyvenimo etapuose tai gali sukelti rimtesnių problemų. Gydytoja sako, kad Lietuvos gyventojai vis dar stokoja žinių pasirenkant subalansuotą ir sveiką gyvenimo būdą. 

„Statistika rodo, kad Lietuvos gyventojai suvartoja dvigubai daugiau nei turėtų sočiųjų riebalų, t.y. renkasi riebesnį maistą – mėsą, perdirbtus mėsos gaminius. Dar viena problema – suvartojamas cukraus kiekis viršijamas beveik 4 kartus. Žinoma, sveikam organizmui svarbūs ne tik mitybos įpročiai, todėl reikėtų žiūrėti į visumą – ar yra fizinis aktyvumas, kokia miego kokybė, taip pat stresas ir emocijų valdymo stoka daro didelę įtaką mūsų sveikatai“, – tvirtina gydytoja dietologė.

Anot Ž. Povilaitytės-Buzaitės, svorio metimas niekada nebus sėkmingas, jei bus norima greito rezultato ir jo bus siekiama žalingomis sveikatai priemonėmis. 

„Reikėtų suprasti, kad jei svorio priaugimas yra dalis mūsų gyvenimo, mitybą reikėtų pasirinkti tokią, kuri turėtų perspektyvą ir taptų gyvenimo būdu. Tai aiškinu ir savo knygoje, kad kūnas į visus drastiškus dalykus reaguoja kompensaciniu būdu ir laikantis skirtingų dietų, trūksta įvairių medžiagų, kurias kūnas ima dar labiau kaupti“, – pasakoja knygos autorė.

Meilė sau – rūpinimasis savo sveikata

Dabar vis dažniau socialiniuose tinkluose, televizijoje girdime skleidžiamą kūno pozityvumo (angl. body positivity) idėją, kai raginama pamilti savo kūną tokį, koks jis yra, nepaisant jo formų, kilogramų ar išvaizdos. Pasak knygos autorės, idėja sveikintina, tačiau jos nereikėtų maišyti su tiesiog nesirūpinimu savimi. 

„Svarbiausia nesuprasti kūno pozityvumo idėjos klaidingai ir manyti, kad nereikia nei judėti, nei maitintis subalansuotai, nes mes visi esame gražūs tokie, kokie esame. Tačiau mes negalime žavėtis ir skatinti ligų, kurias sukelia antsvoris. Taip, mes turime priimti savo išvaizdą tol, kol ji nekenkia mūsų sveikatai“, – pasakoja Ž. Povilaitytė-Buzaitė.

Jai pritaria ir gydytoja, pabrėždama, kad svarbiausia turėtų būti sveikata, o ne kūno formos. Doc. dr. R. Petereit priduria, jog apkūnesnis žmogus nebūtinai turės sveikatos problemų, tačiau rizika didesnė, todėl reikėtų dažnai tikrintis sveikatą, kad sutrikimai būtų apčiuopti laiku.

„Pirmiausia vertiname sveikatos rodiklius, kraujo tyrimų rezultatus, įvertiname maitinimosi įpročius, galbūt kažkokių maisto medžiagų organizme trūksta ar yra per daug. Man, kaip gydytojai, svarbiausia savijauta, sveikatos rodikliai ir tyrimai. Svarbu rūpintis savo sveikata, o tai darant nepamesti galvos ir nenueiti į kraštutinumus“, – aiškina dietologė.

TAIP PAT SKAITYKITE