Rawpowders

Kas pelnosi iš nemokamai paaukoto kraujo?

Uždarosiomis akcinėmis bendrovėmis ir viešosiomis įstaigomis virtę kraujo donorystės centrai pelnosi iš žmonių dovanoto kraujo, skirto mirštantiems gelbėti, o dalis jo preparatų nueina perniek.

35 proc. protrombino komplekso negalės būti išduoti ligoniams gydyti, nes baigsis tinkamumo vartoti laikas.

Paniekino nemokamą donorystę

Valstybės kontrolė paskelbė pribloškiamų faktų: mūsų šalies gyventojams gydyti panaudojami toli gražu ne visi iš donorų kraujo pagaminti preparatai. Kraujo donorystės įstaigos, juos pardavusios, pelnosi, nors Nacionalinė kraujo programa finansuojama iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) biudžeto lėšų, o trečdalis donorų kraujo duoda nemokamai.

Kraujas, tiksliau, jo komponentai, kartais yra svarbesni už brangiausius vaistus.

„Donorų kraujo, kuris yra nepakeičiamas, reikia patyrusiems sunkias traumas, nudegusiems ligoniams, chirurgų pacientams, nukraujavusiems per sudėtingas operacijas, gimdyvėms. Neretai reikia perpilti kraują lėtinėmis ligomis sergantiems žmonėms”, – vardijo Kauno medicinos universiteto klinikų Kraujo banko vadovė Diana Remeikienė.

Pasitaiko, kad donorų kraujo ir jo sudedamųjų dalių, ypač retesnių kraujo grupių, trūksta. Tai pripažįsta ir Valstybės kontrolės tarnyba, kuri žino, kad Vilniaus ligoninės savo transportu gabenasi donorų kraują, tiksliau, jo sudedamąsias dalis, iš Klaipėdos, o kai kuriose asmens sveikatos priežiūros įstaigose pacientų artimieji išgirdo medikų reikalavimų priverstinai tapti donorais.

„Ligonius ir jų artimuosius ypač piktina medikų reikalavimas nueiti į kraujo centrą, ten duoti kraujo ir atnešti tai patvirtinančią pažymą”, – rašoma viename Valstybės kontrolės dokumentų.

Tam, kad gydymo įstaigose nepritrūktų kraujo, jo kasdien turi duoti 350–400 donorų. Kiekvieną dieną niekuo nepakeičiamo donorų kraujo prireikia 100–150 ligonių gyvybei gelbėti.

Valstybės auditoriai dar praėjusiais metais nustatė, kad vienai sudedamųjų kraujo dalių – plazmos perdirbimo sistemai – trūksta skaidrumo.

„Donorų kraujas – tai nacionalinis turtas, todėl netoleruotina, kad jo naudojimas nėra tinkamai reglamentuotas ir prižiūrimas. Taip sudaromos sąlygos neskaidriai ir neefektyviai naudoti turimus išteklius ir valstybės lėšas”, – sakė valstybės kontrolierė Rasa Budbergytė.

Išvežama du trečdaliai

Neseniai Valstybės kontrolei atlikus nacionalinės aprūpinimo krauju sistemos auditą nustatyta, kad į užsienį iš Lietuvos išvežama apie du trečdalius iš donorų kraujo atskirtos ir ligoniams gydyti šalyje nepanaudotos kraujo plazmos. Iš viso 2006–2008 m. iš Lietuvos išvežta 42 tūkst. litrų kraujo plazmos.

Lietuvoje kraujo donorystės paslaugas teikia viešoji įstaiga Nacionalinis kraujo centras ir jo filialai, UAB Kauno donorystės centras ir jo skyriai, Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikos ir Vilniaus greitosios pagalbos universitetinės ligoninės atskiri padaliniai.

Kraujo plazma perdirbama užsienyje. Neretai ji ten parduodama, į Lietuvą parvežama tik dalis iš plazmos pagamintų preparatų. Pavyzdžiui, Nacionalinis kraujo centras į PSDF biudžetą 2008 m. gegužės 10 d. pervedė 472 105,48 lito kaip grąžinamas lėšas už kai kuriuos plazmos preparatus. Tačiau pardavė ne tik juos, bet ir tarpinius plazmos perdirbimo produktus, už kurių paruošimą ir pačią plazmą centrui buvo sumokėta iš PSDF biudžeto lėšų.

Leidimo parduoti šiuos produktus Nacionalinis kraujo centras Sveikatos apsaugos ministerijos neprašė. Beje, kam prašyti, jei tokio reikalavimo nėra ir teisės aktuose. Pagal nustatytą tvarką kraujo donorystės įstaigos kreipiasi į ministeriją tik dėl leidimo išvežti šviežiai šaldytą plazmą, kai nori ją perdirbti, parduoti ar teikia ją kaip humanitarinę pagalbą. Taigi Valstybės kontrolė prisipažįsta pagal Nacionalinio kraujo centro pateiktus duomenis negalinti nustatyti, kiek ir kurių plazmos tarpinių produktų buvo parduota, iš kokio šviežiai šaldytos plazmos kiekio minėti tarpiniai produktai buvo pagaminti.

Gaminti užsienyje neapsimoka

Auditorių vertinimu, kraujo preparatų gamyba užsienyje iš Lietuvoje paruoštos plazmos nėra ekonomiškai naudinga, nes taip pagaminti kraujo preparatai kainuoja nuo 20 proc. iki daugiau nei 600 proc. brangiau, nei juos perkant centralizuotai.

„Todėl būtų racionaliau visą Lietuvos gydymo įstaigose nepanaudotą kraujo plazmą parduoti, o joms reikalingus kraujo preparatus pirkti centralizuotai, už parduotą plazmą gautas lėšas panaudojant donorų kraujui paruošti”, – teigiama Valstybės kontrolės dokumentuose.

Už kitą kraujo preparatą – albuminą – mokama sveikatos apsaugos ministro patvirtintomis bazinėmis kainomis, kurios buvo didinamos. Vidutinė 1 g albumino išdavimo kaina pastaraisiais metais padidėjo trečdaliu – nuo 7,22 iki 10,98 lito.

Didėjo ir albumino išdavimo kiekis ligoninėms, todėl šios išlaidos išaugo beveik tris kartus – nuo 781,2 tūkst. iki 1,971 mln. litų. Tai tapo aukso gysla Nacionaliniam kraujo centrui, nes buvo mokama už ligoninėms išduotą, o ne gydyti suvartotą albumino kiekį. Auditoriai nustatė, kad 2006–2008 m. ligoniams gydyti suvartota beveik 25 tūkst. vienetų albumino, o pagaminta ir į Lietuvą parvežta – 42 203 vienetai. Kiek PSDF lėšų nuėjo perniek?

Vertindami plazmos išvežimo ir jos perdirbimo organizavimą 2006–2008 m., auditoriai nustatė, kad kraujo preparato – protrombino komplekso – gamybos organizavimas buvo neefektyvus, nes parvežtas protrombino kiekis gerokai viršijo gydymo įstaigose galimą suvartoti kiekį. Dėl to 35 proc. protrombino komplekso negalės būti išduota ligoniams gydyti, nes baigsis tinkamumo vartoti laikas. Valstybės kontrolė nustatė: nėra nei klinikinio, nei ekonominio pagrįstumo šalies ligonių reikmėms gaminti protrombino kompleksą ir jo išlaidas kompensuoti iš PSDF biudžeto lėšų.

Tai – tik keli pavyzdžiai, kaip neefektyviai naudojamas donorų kraujas.

Įspūdingas uždarbis

Kraujo donorystės įstaigos, kurių veikla finansuojama iš PSDF biudžeto, pardavusios plazmą ar jos perdirbimo tarpinius produktus, uždirbo pajamų, kurias susidėjo į savo kišenes, nes jų panaudojimas nereglamentuotas ir nekontroliuojamas.

Nustatyta, kad vien Nacionalinis kraujo centras 2005–2008 m. išvežė 36 t kraujo plazmos, tačiau tik iš 33 t užsakė pagaminti vieną preparatų – albumino, iš 15 t – protrombino, tik iš 3 t – imunoglobulino ir VIII krešėjimo faktorių. Pastarųjų į Lietuvą parvežė atitinkamai 3 ir 18 proc., tačiau ir tiek nebuvo panaudota, nes Nacionalinis kraujo centras neturėjo licencijų ir baigėsi šių preparatų galiojimo laikas. Reikalingus preparatus Valstybinė ligonių kasa pirko iš užsienio gamintojų.

Teigiama, kad už išvežtą kraujo plazmos kiekį buvo galima gauti apie 15 mln. litų. Nacionaliniame kraujo centre šviežiai šaldyta plazma buvo įvertinta mažesne verte nei PSDF biudžeto lėšomis apmokėtas jos paruošimas ir išdavimas.

Auditorių nuomone, kraujo donorystės įstaigos, pardavusios šviežiai šaldytą plazmą, jos perdirbimo tarpinius produktus, PSDF biudžeto lėšas, panaudotas už jos ruošimo išlaidas ir išdavimą sumokėti, turėtų grąžinti į PSDF biudžetą, bet teisės aktuose tai nenumatyta.

Kauno donorystės centras visą kraujo plazmą pardavė užsienyje. Valstybinė ligonių kasa, bandydama susigrąžinti patirtus nuostolius, kreipėsi į Kauno apygardos teismą. Šis Kauno donorystės centrą įpareigojo Valstybinei ligonių kasai grąžinti 660 tūkst. litų.

Seimo narės demaršas

Seimo narė Agnė Zuokienė, praėjusią savaitę išgirdusi Valstybės kontrolės Valstybinio audito ataskaitą apie nacionalinę aprūpinimo krauju sistemą, pareiškė apgailestaujanti, kad neseniai buvo kraujo donore, ir pakvietė boikotuoti neatlygintiną kraujo donorystę. Nacionalinė donorų asociacija pasmerkė tokį Seimo narės pareiškimą.

„Kas trečias donoras kraujo duoda neatlygintinai, todėl kreipiuosi į juos ragindama nebeduoti kraujo Nacionaliniame kraujo ir Kauno donorystės centruose tol, kol nebus parengta aiški tvarka – kokių, kiek ir kada kraujo preparatų turi būti parvežta į Lietuvą, pardavus mūsų kraujo plazmą. Įvertinus turimus rezervus ir donorų, imančių už kraują pinigines kompensacijas, skaičių, pavojus Lietuvos pacientų gyvybei dėl kraujo trūkumo tikrai neiškils”, – įsitikinusi A.Zuokienė.

Tačiau Nacionalinė donorų asociacija, pritardama pagrįstam Seimo narės pasipiktinimui dėl padėties kraujo donorystės srityje, pareiškimą vis dėlto pasmerkė pavadindama jį neatsakingu ir kenkiančiu ligoniams.

„Pareiškiame, kad kraujo donorystė savo esme tarnauja ne neatsakingų valstybinių institucijų ar atskirų kraujo donorystės įstaigų, o pacientų, kuriems būtinas kasdienis gydymas komponentais ir preparatais iš donorų kraujo, interesams ir garantuoja jų teisę gauti sveikatos priežiūros paslaugas. A.Zuokienė neatsakingai kviečia boikotuoti kraujo donorystės įstaigas, kurios Lietuvoje vykdo per 90 proc. kraujo donorystės veiklos ir komponentais iš donorų kraujo aprūpina per 70 Lietuvos asmens sveikatos priežiūros įstaigų”, – rašoma Nacionalinės donorų asociacijos pareiškime.

Jame išreikštas apgailestavimas, kad A.Zuokienė atsisako aukoti kraujo sergantiems žmonėms.

„Ar Seimo narė A. Zuokienė atsakys už galbūt kritinę padėtį gydymo įstaigų kraujo bankuose? Kai nebus donorų kraujo, ar A.Zuokienė turės ką pasakyti sergantiems vėžiu, kraujuojančioms gimdyvėms, naujagimių tėvams, laukiantiems organų transplantacijos, apdegusiems, ištrauktiems iš sudaužytų mašinų žmonėms?” – klausė Nacionalinės donorų asociacijos prezidentas Darius Tumšys.

Jam ir visai Nacionalinei donorų asociacijai kelia pasipiktinimą A. Zuokienės siūlomas donorystės bėdų sprendimo būdas. Donorai tai vadina spekuliacija visuomenei jautriomis temomis. Tai, anot asociacijos prezidento, ne rūpestis dėl nepatenkinamos padėties kraujo donorystės srityje, o tik viešųjų ryšių akcija ir primityvus politikavimas.


Kraujo donorystė Lietuvoje

Pagal donacijų skaičių vienam gyventojui Lietuva atsilieka nuo Europos šalių vidurkio daugiau nei dvigubai, o pagal neatlygintinos kraujo donorystės rodiklius Lietuva yra viena autsaiderių. 2008 m. Lietuvoje kraujo duota 98 200 kartų, 34 900 donacijų buvo neatlygintinos. Vienoje donacijoje yra eritrocitų masė, skirta skubiai reikalingam kraujui, kraujui krešėti padedantys trombocitai ir kraujo plazma. Gydyti ligoniams panaudojama apie 95 proc. eritrocitų masės, o kraujo plazmos – vos apie 30 proc.


Biudžeto lėšos Nacionalinei kraujo programai

2006 m. buvo skirta 31,23 mln. litų, 2007 m. – 38,839 mln. litų, 2008 m. – 36,52 mln. litų. 2009 m. – 40,309 mln. litų.

Iš PSDF biudžeto rezervo darbo užmokesčiui didinti ir asmens sveikatos priežiūros paslaugų bazinėms kainoms indeksuoti 2006 m. skirta 774,2 tūkst. litų, 2007 m. – 408 tūkst. litų, 2008 m. – 1,407 mln. litų.


Sudedamosios kraujo dalys

Iš donoro paimtas kraujas perdirbant išskaidomas į eritrocitus, trombocitus ir kraujo plazmą.

Eritrocitai – didžiausia kraujo ląstelių dalis, kurioje yra hemoglobino. Jis kraujui suteikia raudoną spalvą, transportuoja deguonį, būtiną audinių gyvybingumui palaikyti. Iš eritrocitų paruošiama kraujo sudedamoji dalis – eritrocitų masė, naudojama gydant ligonius nuo mažakraujystės, po traumų, didelių chirurginių operacijų ir kitais atvejais.

Trombocitai – tai kraujo ląstelės, dalyvaujančios krešėjimo procese ir itin svarbios kraujavimui stabdyti. Dažniausiai naudojami gydant kraujo ligomis sergančių ligonių krešėjimo sutrikimus. Iš kraujo centre duodamo kraujo gaunamas labai mažas trombocitų kiekis, todėl taikomas kitas metodas – aferezė, kai kelias valandas specialiu aparatu iš donoro atskiriami tik trombocitai, o visos kitos kraujo dalys cirkuliacijos būdu atgal grįžta donorui.

Plazma – skystoji kraujo dalis, gaunama atskyrus eritrocitus ir trombocitus. Plazmoje yra kraujo ląstelių, imunoglobulinų, albumino ir krešėjimo faktorių, kurie dažniausiai naudojami gydant krešėjimo sutrikimus ir nudegimus.

Kraujo preparatai gaminami iš žmogaus plazmos, kuri gydant nebuvo panaudota. Krešėjimo faktoriai – tai iš kraujo plazmos gaminami VII, VIII, IX, XIII faktoriai, aktyvuotas protrombino kompleksas. Žmogaus intraveninis imunoglobulinas yra vienas iš donorinės plazmos gaminamų kraujo preparatų. Tai preparatas, turintis didelę koncentraciją imunoglobulinų G, naudojamų gydant įgimtas ir įgytas sunkias imunodeficitines būkles, autoimunines ligas. Nėščioms moterims, kurioms nustatytas kraujo rezus neigiamas faktorius, o jų vyrams – rezus teigiamas faktorius ir esant kitoms nustatytoms būklėms taikoma imunoprofilaktika anti-D imunoglobulinu. Tai yra kraujo preparatas, gaminamas iš donorinės plazmos, turinčios didelį kiekį specifinio anti-D imunoglobulino. Tokiai plazmai surinkti reikalingi specialiai imunizuoti donorai.


Įsivėlė į korupcijos skandalą

Valstybės kontrolės išvados dėl netvarkos vykdant nacionalinę kraujo programą tapo pretekstu korupcijos skandalui.

Tuometis sveikatos apsaugos viceministras Artūras Skikas, remdamasis šiomis išvadomis, praėjusių metų rudenį Nacionalinio kraujo centro direktorių Vytenį Kalibatą ėmė spausti duoti kyšį. V.Kalibatas tikino supratęs, jog jei neduos pinigų, bus atleistas iš pareigų. Valstybės kontrolė ministerijai buvo rekomendavusi V.Kalibatui skirti tik tarnybinę nuobaudą. V.Kalibatas šių metų pradžioje kreipėsi į Specialiųjų tyrimų tarnybą, kurios agentai A.Skiką sučiupo su įkalčiais: jam buvo perduota 20 tūkst. litų. A.Skikas tikino pinigus ėmęs ne sau, o jį į šį postą delegavusiai Liberalų ir centro sąjungai.

Teismas A.Skikui skyrė dvejų metų laisvės atėmimo bausmę, tačiau jos vykdymas atidėtas tokiam pačiam laikotarpiui. Jam taip pat uždrausta dvejus metus be jį prižiūrinčios institucijos leidimo daugiau kaip septynioms paroms palikti savo gyvenamąją vietą ir skirta 3250 litų bauda.

 



Diena.lt

TAIP PAT SKAITYKITE