Vyrai yra vyrai, visais laikais jie medžioja. Jei nėra mamutų, galima medžioti šernus ar zuikius, o kai nėra nei vienų, nei kitų, galima tiesiog pasiausti naktiniame klube ar draugų vakarėlyje. Tačiau medžioklės instinktas išlieka — vyrai medžioja moteris ir malonumus… Šiandien gerti alų ar stipresnius gėrimus jau nebemadinga, juos keičia narkotikai, kurie geriau „veža”. Tačiau ar susimąstei, kaip toli gali nuvežti „kaifo” milteliai?
Europoje nuo narkotikų dažniausiai miršta iki 25–erių ir šiek tiek per 30 metų vyrai. Mirčių nuo narkotikų kiekis ES per pastaruosius du dešimtmečius gerokai padidėjo. Nerimą kelia pranešimai apie nelegalią prekybą fentaniliu. Tai sintetinis narkotikas, daugiau nei 100 kartų stipresnis už heroiną. Apie šio narkotiko konfiskavimą pranešta daugelyje šalių, kurios ribojasi su Baltijos jūra ir Rusija. Narkotikai ypač plinta buvusiose sovietinėse Rytų šalyse, nes čia yra daug nepatyrusių ir nežinančių tikro „vežančių” dalykėlių poveikio.
Istorijoje — nekaltų miltelių vaidmuo
Narkotines medžiagas ir jų poveikį žmonės žino jau nuo senų laikų. Įvairius „vežančius” augalus dažniausiai vartodavo religinių apeigų metu, alkiui numalšinti ar nuovargiui įveikti. Pietryčių Azijoje buvo žinomos opijinės aguonos, Pietų Amerikoje — kokainas, Artimuosiuose Rytuose, Vidurinėje Azijoje, Pietų ir Šiaurės Amerikoje, Irane, Pakistane, Indijoje ir kitur — kanapės. Tai buvo priimtina, nesmerkiama ir negėdinga, bet ir tuo nepiktnaudžiaujama.
Daugiau nei prieš šimtą metų atrasta, kaip iš kokaino lapų galima išskirti narkotinę medžiagą. Kokainas greitai tapo populiarus ir Vakaruose, ypač tarp rašytojų ir meno pasaulio žmonių. Baruose, jei klientas pageidaudavo, jo buvo dedama į gėrimus ir kokteilius. Kokaino berdavo ir į žinomą „Coca cola” — šiandien kompanijos atstovai teigia, kad jo jau nevartoja nuo 1903 metų.
Anksčiau legalus buvo ir opijus. Net graikai ir romėnai daug žinojo (vadinasi, ir vartojo!) apie opijaus narkotinį poveikį. Europoje jis paplito XIX amžiuje — specialiai įrengtose rūkyklose turtingieji galėdavo patogiai išsitiesti ant gultų ir rūkyti opijų, kad atsipalaiduotų.
Vėliau atsirado ir heroinas, kuris itin išpopuliarėjo praėjusio šimtmečio aštuntajame dešimtmetyje. Heroino vartojimo apogėjumi laikomi hipių laikai, kai ore sklandė taika, meilė, darna ir kanapių suktinių dūmai. Jie pakeldavo virš slegiančios kasdienybės ir nešdavo toli toli… Tačiau kai kas tikrai nuėjo per toli — nuo narkotikų ir alkoholio mirė ryškiausios to meto žvaigždės: Jimas Morrisonas, Marilyn Monroe, Janis Joplin ir kt.
Visa tai, ką čia perskaitysi — tam, kad žinotum, kaip veikia populiariausi narkotikai, ir pamąstytum, ar Tau verta su jais prasidėti.
Kanapės
Labai paplitęs narkotikas — kanapės. Tai dilgėlių ir apynių šeimos augalas, su sudėtiniais, karpytais lapais. Kanapės kilusios iš Azijos, bet šiuo metu auga beveik visur! Dar XIX amžiuje Europoje kanapės buvo vartojamos galvos skausmui, nemigai ir mėnesinių skausmams malšinti. Kai kuriose šalyse kanapių gėrimu vaišinami svečiai, panašiai kaip pas mus kava ar arbata. Tiesa, Lietuvoje kanapės ir aguonos ilgą laiką buvo vartojamos maistui pagardinti, o ne „apsinešti”.
Narkotikams vartojamos kanapės parduodamos įvairia forma ir pavidalu: kieti rudi ar juodi grumsteliai, vadinamoji žolė. Tai džiovinti augalo lapai, sėklos ir stiebai. Yra ir šio narkotiko aliejaus, kuris panašus į sirupą. Nuo mažos kanapių dozės pasijusi ramus, patenkintas arba mieguistas. Tiesa, gali pradėti nesustodamas kikenti ar pajusti alkį. Tačiau spalvos ir moterys bus ryškesnės, gražesnės, o muzika skambesnė. Tačiau jei išgersi ir alkoholio, gali pradėti klaikiai pykinti ar net prarasi sąmonę.
Daugelį kanapės veikia kaip alkoholis — jos padeda atsipalaiduoti, pasidaro lengva ir ramu. Kitus veikia priešingai: jie tampa itin ramūs ir visą laiką tyli.
Be to, šis „kaifas” pigesnis nei alus. Bokalas alaus bare kainuoja apie 3 litus, o norint pajusti svaigulį reikia išgerti 2–4 bokalus. Taigi kanapės pigesnės, nuo jų nemirsi, tereikia rasti, iš ko jų nusipirkti. Štai kodėl kanapes taip pamėgo daugelis naktinių klubų ir vakarėlių lankytojų, kurie nemąsto apie savo ateitį.
Įvairūs tyrimai parodė, kad rūkant kanapes pavojus susirgti plaučių vėžiu padidėja 5–10 kartų daugiau nei rūkant paprastas cigaretes. Fizinė priklausomybė reta, bet dažniau rūkantys šį narkotiką pasidaro apatiški, greitai viską pamiršta. Ir niekas negali garantuoti, kad pradėjęs traukti kanapių dūmą, nenorėsi pargauti ko nors stipresnio, kas geriau „veža”.
Kokainas
Tai balti spindintys kristalėliai, gaunami iš kokamedžio, kuris auga Pietų Amerikos kalnuose. Jis dažniausiai uostomas, rūkomas, įtrinamas į dantenas, rečiau — leidžiamas į veną (ištirpintas vandenyje).
Kokainas — stiprus nervų sistemos stimuliatorius, sukeliantis euforiją. Truktelėjęs kokaino pasijusi stiprus, energingas, tiesiog pasaulio valdovas! Tačiau pakili būsena trunka vos pusvalandį, norint, kad tai pasikartotų, reikia dar didesnės dozės, kuri padėtų įveikti staiga apėmusį nuovargį ir liūdesį… Prie kokaino greitai priprantama psichologiškai, vėliau fiziškai, nes pirmyn varo nenumaldomas noras puikiai jaustis. Tokiu būdu gana greitai atsiranda priklausomybė.
Per nosį įtraukiamas kokainas pažeidžia nosies gleivinę ir gali sukelti kraujavimą. Dar pavojingesnis yra kokaino ir heroino mišinys. Jį vartojant galima priprasti iškart prie dviejų narkotikų. Nuo per didelės kokaino dozės gali sustoti širdis ar kvėpavimas — tiesiog gali atsitikti kaip ežiukui: ėjo per mišką, pamiršo, kaip reikia kvėpuoti, ir numirė…
Krekas
Tai su amoniaku ar valgomąja druska sumaišytas kokainas. Gauta medžiaga kaitinama ir gali būti rūkoma. Sudėjus į vamzdelį ir uždegus, garus galima įkvėpti. Krekas ima veikti per kelias sekundes — užplūsta neapsakomo malonumo ir susijaudinimo banga, kuri trunka apie 10 minučių. Po to staiga apima klaiki neviltis ir agresyvumas — beprotiškai norisi dar vienos kreko dozės! Ratas sukasi: svaigulys, kritimas, svaigulys, kritimas… Reguliariai kreką vartojantys žmonės tampa ūmūs, irzlūs, užsidarę arba nevaldo savo emocijų. Negavęs trupinėlio kreko, gali net ryžtis baisiausiam žingsniui — pribaigti tą, kuris iki šiol parūpindavo malonumo miltelius…
„Ecstasy”
Tai bene populiariausias narkotikas, atrastas 1912 m. ir vartotas apetitui slopinti. Teigiama, kad „Ecstasy” žiniasklaida išgarsino kaip džiaugsmą teikiantį narkotiką. Tačiau kiek smagumo jis besuteiktų, prisimink, kad tai yra pavojingos tabletės, o jų poveikis panašus kaip heroino.
Dažniausiai platinamos rudos, baltos ar net spalvotos kapsulės. Jų būna įvairių dydžių ir formų: gėlyčių, širdelių ar pan. Tabletės dažnai sugrūdamos ir į miltelius įdedama kitų narkotikų, pavyzdžiui, heroino.
Poveikis pajuntamas maždaug po 20 minučių ir trunka kelias valandas. Apima energijos, geros nuotaikos antplūdis. Šios tabletės padeda atsikratyti kompleksų ir drovumo, suteikia ramybę ir palankumo žmonėms jausmą. Tad „Ecstasy” labai populiarus šokių vakarėliuose.
Didžiausias pavojus vartojant „Ecstasy” — netekti skysčių. Per kelias pasilinksminimo valandas gali patirti dehidrataciją ir tuomet prireiks rimtos medikų pagalbos.
„Ecstasy” yra gana naujas narkotikas, dar gerai neištirtas, tad ilgalaikę jo žalą nusakyti sunku. Tačiau jau žinoma atvejų, kai „Ecstasy” pažeidė kepenis ir smegenis, sukėlė širdies priepuolius ir depresiją. Tik savaitgaliais vartojamas lengvas narkotikas nėra toks nekaltas — tai avinėlis vilko kailyje.
LSD
Tai narkotikas, kurį pagamino šveicarų chemikas A. Hofmanas. Prieš 70 metų jis netyčia nurijo trupinėlį lizergininės rūgšties dietilamido (LSD) ir prasidėjo jo svaiginanti „kelionė”. Tuomet jis rašė: „Tarsi sapnuoji… Vaizdai fantastiniai, kaleidoskopinis spalvų žaismas.”
LSD — haliucinogeninis narkotikas, kuris tiesiogiai veikia smegenis, regos, klausos ir lytėjimo pojūčius. Jo poveikis priklauso nuo vartotojo savijautos, kartais net gali apimti panika, nerimas ar pradėti svaigti galva. Žodžiu, kelionės kokybė priklauso nuo žmogaus nuotaikos.
Eksperimentuoti su LSD labai pavojinga. Nepavykusi kelionė gali būti nemaloni ar net košmariška, gali atrodyti, kad kraustaisi iš proto arba miršti, gali užsinorėti skristi per langą arba pasivaikščioti gatvės viduriu.
LSD bjaurus ir tuo, kad jo poveikis gali atsinaujinti. Recidyvas gali įvykti net praėjus trejiems metams nuo paskutinės dozės, ypač esant stresinei situacijai.
Heroinas
Ši medžiaga gaunama iš morfino, bet yra du kartus už jį stipresnė. Tai balti milteliai, sumaišyti su kitomis medžiagomis: kofeinu, talku, gliukoze, miltais, kreida ar pan. Dažniausiai būna supakuotas į popieriaus paketėlius. Heroiną galima rūkyti, uostyti, bet dažniausiai jis leidžiamas į veną.
Susileidus heroiną užplūsta šiluma, apima snaudulys ir laimės banga, viskas pasidaro „dzin”. Pasijusi tobulas ir galingas, visiškai nepriklausomas ir vienas, bet ne vienišas. Savijauta nuostabi, bet prie heroino labai greitai priprantama.
Viena ar dvi dozės nepadarys Tavęs priklausomo, bet rūpės pamėginti dar kartą. Organizmas greitai pripras prie įprastos dozės, todėl norėsis ją didinti, kad ir vėl pasijustum laimingas. Jei negausi heroino ilgiau, atsiras abstinencijos požymiai: traukuliai, drebulys, prakaitavimas, krės šaltis… Visa tai, ko niekas nelinki net didžiausiam savo priešui! O Tau šito reikia?
Narkotinės medžiagos ir sportas
Sportininkai mėgėjai, kultūristai (kartais ir profesionalūs sportininkai) vartoja anabolinius steroidus, kurie suteikia pranašumo. Jie gaminami iš vyriško lytinio hormono testosterono, kuris padeda didinti raumenų masę ir jėgą. „Anabolinis” reiškia „didinantis”. Kai kurie sportuojantys vyrai tvirtina, kad steroidai padeda jiems ištverti sunkias treniruotes, greičiau atsigauti po traumų ir sumažinti įtampą.
Anaboliniai steroidai parduodami tabletėmis ir ampulėmis. Nuo organizme esančio papildomo testosterono kiekio gali padidėti plaukuotumas, pastorėti balsas, sustiprėti lytinis potraukis ir sumažėti spermos kiekis.
Maždaug 45 proc. sportininkų, kurie vartoja anabolinius steroidus, neišvengia šalutinių poveikių. Staiga pradėjus augti raumenų masei, ima skaudėti sąnarius, sutrinka širdies darbas, inkstų veikla. Sutrikus hormonų pusiausvyrai, ne vienas vyras tampa impotentu. Staiga tablečių atsisakius, tam tikri hormonai vis dar gaminami, tad savijauta pasidaro dar blogesnė: pradeda skaudėti spenelius, kankina nemiga, galvos, skrandžio skausmai ir pan.
Skamba banaliai, bet prieš tiesdamas ranką tariamos laimės ir grožio šaltinio link, gerai pagalvok.
FAKTAS
1. Kasmet pasaulyje pagaminama 1 000 t kokaino.
2. 92 milijardai JAV dolerių — maždaug tokia metinė prekybos kokainu apyvarta (daugiau nei „McDonald‘s”, „Kellogs” ir „Microsoft” kartu sudėjus).
3. 15–30 minučių — maždaug tiek trunka kokaino sukelta ekstazė (poveikis trumpėja kuo labiau prie narkotiko priprantama).
4. 50 JAV dolerių — vidutinė 1 g kokaino kaina.