Nuolatiniai raginimai lieknintis tik iš pažiūros atrodo nekalti. Iš tikrųjų kūno kultas gali turėti ir tragiškų pasekmių – kraštutiniais atvejais valgymo sutrikimai negrįžtamai paveikia žmogaus organizmą ir baigiasi mirtimi.
Tikslių duomenų apie vaikų valgymo sutrikimus nėra nei Lietuvoje, nei pasaulyje. Manoma, kad išsivysčiusiose šalyse nervine anoreksija serga apie 1 proc., o nervine bulimija – apie 2–3 proc. jaunų moterų. Pridėjus ir netipinius atvejus nervinės anoreksijos paplitimas siekia 4–5 proc., o nervinės bulimijos – 10–12 proc. Iš tikrųjų šie rodikliai turėtų būti gerokai didesni, nes ligos slepiamos. Dažniausia valgymo sutrikimai prasideda 12–14 metų amžiuje.
Apkūnumas – prakeiksmas?
Kartais viena draugų ar šeimos narių pastaba apie apkūnumą gali paleisti ištisą ligos mechanizmą. Didelę įtaką paauglių požiūrio į kūną formavimuisi turi žurnalai (37 proc.) ir televizija (29 proc.). Žurnaluose siūlomos dietos, labai lieso moters idealo propagavimas skatina paauglį galvoti, jog jis neatitinka nustatytų išvaizdos standartų, verčia nerimauti dėl savo kūno svorio.
Merginų noras būti panašiomis į merginas iš žurnalų viršelių, baimė tapti stora ir atstumta verčia laikytis dietų, atsisakyti kai kurio maisto, net badauti. Dietų laikosi ir taip sumažinti kūno svorį bando 37 proc., tuo tarpu, iš jų 18 proc. turi per mažą kūno svorį ir 80 proc. – normalų.
Valgymo sutrikimais dažniausiai suserga tie, kuriems trūksta pasitikėjimo savimi, linkę į depresiją žmonės. Didelę riziką susirgti turi ir tie žmonės, profesija susijusi su liekno kūno išraiška (kai kurių sporto šakų atstovai, balerinos, modeliai, šokėjai).
Dieta nuo vaikystės?
Nervine anoreksija dažniausiai susergama 14-18 metų. Ši liga paplitusi tarp paauglių bei jaunų moterų. Iš visų sergančiųjų tik apie 5-10 proc. yra vyrai. Anoreksija – valgymo sutrikimas, kai sąmoningai mažinamas ir palaikomas mažas kūno svoris. Anoreksikės pasižymi sutrikusiu suvokimu apie kūno svorį, dydį ir formą. Jos mano, jog yra pernelyg storos, nors iš tiesų neturi antsvorio.
Anoreksija sergantys asmenys jaučia nuolatinę svorio padidėjimo ir nutukimo baimę. Jie ypač dažnai galvoja apie maistą, be pagrindo jaudinasi dėl pilnumo, perdėtai savikritiškai nagrinėja savo figūrą veidrodyje nuolat tikrindamiesi, ar neatrodo pernelyg stori ir sudribę. Net ir netekę daug svorio jie būna nepatenkinti savo išvaizda, toliau riboja mitybą, dažnai sveriasi.
Dažniausiai nervine bulimija susergama 18 metų, bet ligos pradžia gali prasidėti nuo 12 iki 35 metų. Iš visų sergančiųjų bulimija apie 10 proc. yra vyrai. Daugiau kaip 50 proc. bulimikų serga depresija.
Bulimija pasireiškia pakartotinais badavimo bei nekontroliuojamais didelių maisto kiekių suvalgymo priepuoliais. Kai kurios bulimikės po persivalgymo priepuolio, bijodamos nutukti, geria laisvinamuosius, skysčius šalinančius vaistus, ypač daug mankštinasi, klizmomis valo žarnyną, badauja, vartoja apetitą slopinančias priemones. Ir duoda gražaus duoda pelno šias priemones gaminančios kompanijoms…
