Altruizmas – viena sunkiausiai apibūdinamų žmogaus savybių. JAV mokslininkai praneša, kad altruizmo požymiai matomi smegenyse, rašoma „Reuters“.
Mokslininkų teigimu, tam tikros smegenų zonos aktyvumas rodo, kad žmogus yra altruistas. Pagal toje smegenų zonoje vykstančius procesus galima spręsti apie savanaudišką ar altruistišką tiriamojo prigimtį.
„Nors tai, kad suprasime šios smegenų srities veiklą, ir nepadės atskleisti paslapties, kodėl kai kurie žmonės tampa tokie, kaip Motina Teresė, bent jau sužinosime apie svarbių socialinių bruožų, kaip altruizmas, kilmę“, – sako Šiaurės Karolinos Duke‘o universiteto mokslininkas Scottas Huettelas, tiriantis nervinius procesus.
Mokslininkai tyrė 45 studentus. Studentai buvo skenuojami magnetinio rezonanso skeneriu – jų smegenys buvo „fotografuojamos“ realiame laike. Studentai turėjo žaisti įvairius žaidimus. Žaidimo laimėtojui turėjo atitekti piniginis prizas, kurį jis turėjo pasilikti sau arba paaukoti labdarai. Studentai iš anksto pasirinko, kurias pinigines sumas aukos labdarai.
Skenuojant studentų smegenys buvo pastebėta, kad smegenys reagavo skirtingai, kai laimėjęs žaidimą tiriamasis prizą laimėdavo sau ir kai laimėdavo pinigus labdarai.
„Žaidimas buvo labai paprastas. Kiekvienas žaidėjas turėjo kuo greičiau sureaguoti į pasirodžiusį taikinį“, – sako S. Huettelas. Nors pinigai, kuriuos žaidėjai turėjo atiduoti labdarai, ir buvo ne jų, jiems vis dėlto reikėjo įdėti nemažai pastangų.
Tyrimo rezultatai gerokai nustebino mokslininkus. Iki šiol buvo manoma, kad davimas ar aukojimas turėtų sužadinti atpildo jausmo sistemą smegenyse. Paaiškėjo, kad dovanojant ar aukojant aktyvuojamas visai kitas smegenų centras.
Sritis, kurią mes pastebėjome, yra užpakalinė aukštesnioji smegenų žievės prie smilkinio kaulo dalis. Ši smegenų dalis atsakinga už daiktų reikšmės suvokimą.
„Pavyzdžiui, jei pamatysite, kad kažkas pakėlė akmenį ir ruošiasi jį mesti – ta sritis bus aktyvi, nes suprasite, kad akmuo pakeltas ne šiaip sau, o su tikslu, bet jei pamatysite vandenyje plūduriuojantį lapą – ši sritis nebus aktyvi, nes lapas vandenyje plūduriuoja be jokio tikslo“, – sako S. Huettelas.
Tyrėjai sako, kad nustatyti, ar žmogus altruistas, yra nepaprastai sunku. Jie paprašė, kad tyrime dalyvavę studentai apibūdintų save ir pasakytų, ar jie labai altruistiški, ar ne. Testas parodė, kad studentai save apibūdina nesavanaudžiais ir įvardija tokius pavyzdžius, kaip pagalba nepažįstamajam ar draugui.
„Jei bandytume nustatyti tiriamųjų altruizmą laboratorijoje, nežinotume, ar jie nebando sudaryti gero įspūdžio apie save. Taigi tokie tyrimai nėra patikimi. Geriausia būtų stebėti žmonių kasdieninį realų gyvenimą, tačiau tai beveik neįmanoma. Taigi remiamės tuo, kaip tiriamieji patys save vertina“, – sako S. Huettelas.
Tyrėjai mano, kad būtina toliau tirti su altruizmu susijusią smegenų veiklą. Tolesni tyrėjų komandos planai – tyrinėti vaikų smegenų veiklą ir nustatyti, kada altruizmas pradeda vystytis.