Vyriausybė dar prieš krizę sutiko, kad ilgieji savaitgaliai sukelia chaosą verslo ir darbuotojų darbotvarkėje, mažina įplaukas į biudžetą,nepaisant to Lietuva jau antrą savaitę ilsėjosi po keturias dienas.
Apie tai, kad ilgieji savaitgaliai išmuša iš įprastų darbo dienos vėžių kalba ir psichologai. „Žinoma yra patenkintų, bet didžioji dalis skundžiasi pritrūkstantys veiklos ir nuobodžiaujantys, tačiau tinkamai susiplanavus laiką, galima nuveikti išties daug. Kartais nė patys nežinome, kiek daug resursų savyje turime”, – sako psichologė ir dėstytoja Edita Čekuolienė.
Tuo tarpu gydytojas psichoterapeutas Eugenijus Laurinaitis primena, jog bet koks poilsis susideda iš trijų dalių: įėjimo į poilsį, ilsėjimosi ir sugrįžimo į darbą. „Įprastai ketvirtadalį laiko skiriame įėjimui ir sugrįžimui, taigi galime pasiskaičiuoti, kiek laiko iš tiesų ilsimės”, – kasmetiniam poilsiui ne mažiau kaip tris savaites kiekvienam rekomendavo rinktis E. Laurinaitis.
Tačiau dėl vieno, poilsio formos, panašu, jog sutaria visi. „Atostogos – didysis metų poilsis, todėl ir ilsėtis turėtume nuo to, nuo ko pavargome. „Jei esate žmogus, visus metus gyvenantis rizika, kažin, ar kopimas į aukščiausią viršūkalnę atostogų metu padės kaip reikiant atitrūkti?”, – svarstė E. Čekuolienė, patikinusi, jog poilsis yra geras tuomet, kai pasirenkama nuolatiniam darbui priešinga veikla.
Remdamasi asmeniniu pavyzdžiu psichologė pasakojo, jog ją bene labiausiai per visus metus išvargina kasdienis įsisukimas į grafiką: „Žinau, kad penkias savaitės dienas turiu būti punktuali, todėl net eilinis vyro paprašymas – sekmadienį paskubėti – mane gražina į darbo savaitę, bent per atostogas stengiuosi išvengti to minučių skaičiavimo”.
Priešingai, nei daugelis įsivaizduoja, jog labiausiai metų eigoje pavargsta savo darbo nemėgstantys žmonės, E. Čekuolienė sako: „Nieko panašaus – pavargsta visi, net ir tie, kurie dirba mėgiamą darbą ir puikiai save realizuoja, todėl organizuojant savo poilsį reikėtų nepamiršti, ko iš tiesų norime. Kažin, ar gerai pailsėsite net ir egzotiškiausiame krašte, jei galvosite apie nenuskintas braškes ir neišvirtą uogienę”.
Taigi nepamirškite, atostogos – vertos jūsų svajonių poilsio, o kad pastarasis nusisektų reiktų prisiminti dar kelis dalykus.
Psichologė Vita Čeraitienė kalba apie atostoginę ir po atostoginę adaptaciją.
„Jei ruošiatės į tolimesnę kelionę, jos pasiruošimui reiktų palikti bent dvi dienas. Bet koks aplinkos pakeitimas mūsų organizmui ir psichikai yra naujas stresas, todėl čia gelbsti laiko planavimas”, – tikina specialistė, jai antrindama E. Čekuolienė sugrįžimą po atostogų pataria pasiplanuoti taip, kad savaitė būtų kiek trumpesnė nei įprastai.
„Įsivažiuoti į darbo ritmą bus lengviau, jei dirbsite, tarkim, nuo antradienio ir nebandysite iš karto susidoroti su laukiančia darbų lavina iš karto. Duokite sau laiko”, – pataria psichologė.
Na, bet kad ir kokia gera adaptacija bebūtų, poatostoginių nuotaikų pablogėjimą jaučia daugelis.
Anot psichoterapeuto Raimundo Aleknos, tai susiję su natūraliu psichologiniu procesu, kai komfortabilios sąlygos pasikeičia į mažiau patinkančias. Po atostogų prarandama tai, kas teikė saugumo jausmą ir gerą savijautą, o tai neišvengiamai veikia kaip savęs gailėjimasis ir bloga nuotaika.
Būtent dėl šios priežasties jaučiamės pikti ir nenoriai imamės įprastų pareigų. Šiuo atveju geriausiai gelbsti tinkamas atokvėpis po dienos darbų, o svarbiausia – nepervargimas.
„Net ir dabartinėmis aplinkybėmis žmonės turėtų ryžtis pasiimti atostogų ir nedirbti ilgiau nei reikalauja dienos norma”, – sako R. Alekna, kaip pavyzdį pateikdamas skandinavų šalis, kurių gyventojai geba suderinti poilsį ir darbą.
E. Laurinaičio teigimu, sugrįžimo prie darbų procesas bus mažiau skausmingas, jei priminsite sau apie kitais metais laukiantį poilsį ir kursite jau ateinančių atostogų planus.
