Naujausiais Pasaulio sveikatos duomenimis nuo 2007 m. pradžios iki dabar nuo AIDS mirė 2,1 mln. žmonių visame pasaulyje. AIDS yra retroviruso – žmogaus imunodeficito viruso (ŽIV) sukelta liga, kuriai būdinga stipri imunosupresija, lemianti indikacines ligas, antrinius navikus ir neurologinius pokyčius.
Paskutiniu metu pasaulyje užsikrėtimų ŽIV mažėja (per 2007 metus 2,5 mln. pasaulio gyventojų užsikrėtė ŽIV), bet bendras žmonių skaičius nešiojančių šį virusą auga dėl pailgėjusios sergančiųjų ŽIV gyvenimo trukmės (lyginant su buvusia, kai nebuvo taikomas gydymas), todėl bendras sergančiųjų skaičius auga. Šiuo metu pasaulyje gyvena 33,2 mln. gyventojų užsikrėtusių šiuo virusu. Lietuvoje diagnozuoti 1285 ŽIV atvejai ir 143 AIDS atvejai. Šiame straipsnyje apžvelgsime ligą, reikalaujančią vis daugiau visuomenės pastangų visame pasaulyje.
Manoma, kad į ŽIV panašus virusas, cirkuliavęs tarp primatų, mutavo ir XIX–XX amžiuje pateko į žmogaus organizmą. Spėjama, jog šis procesas įvyko Afrikoje ir į kitus žemynus atkeliavo iš ten. Pirmieji AIDS atvejai diagnozuoti 1981 m., virusas, sukeliantis AIDS atrastas 1984 m., o 1986 m. pavadintas ŽIV (žmogaus imunodeficito virusu).
Užsikrėtus ŽIV, iš karto nesusergama AIDS. Pirmieji AIDS požymiai, priklausomai nuo įvairių organizmo faktorių, pasireiškia po penkerių ar net dešimties metų, kai virusas smarkiai pažeidžia imuninę sistemą.
Kaip užsikrečiama ŽIV?
Žmogus užsikrėtęs ŽIV gali užkrėsti kitus. Yra trys būdai, kuriais šis virusas plinta: lytiniu keliu, per kraują ir iš motinos vaikui. Lytiniu keliu ŽIV gali plisti per visų rūšių (heteroseksualius, homoseksualius, oralinius) lytinius santykius, jeigu vienas iš partnerių yra užsikrėtęs.
Per kraują užsikrečiama leidžiantis intraveninius narkotikus, jei naudojama ta pati adata, kuria leidosi ŽIV sergantis žmogus. Jei ta pačia adata yra leidžiami vaistai, ar atliekamos kraujo ėmimo procedūros taip pat yra rizikuojama užsikrėsti ŽIV, jei ja naudojosi infekuotas asmuo. Tikimybė užkrėsti žmogų ŽIV perpylus kraują, siekia iki 95 proc. Lietuvoje donorų kraujas dėl ŽIV antikūnų pradėtas tirti 1987 m. Tatuiruotėms naudojamos adatos ar peiliai, jei jie po naudojimo netinkamai dezinfekuojami, gali tapti infekcijos šaltiniu. Organų transplantacijos metu taip pat gali būti užsikrečiama ŽIV, nes ŽIV užsikrėtęs žmogus virusą gali perduoti tuomet, kai tyrimai dar nerodo, jog sergama ŽIV. Kraujo keliu ŽIV galima užsikrėsti susižalojimo metu, jei buvo kontaktas su krauju (sergančiojo ŽIV).
Tikimybė, kad motina, užsikrėtusi ŽIV, perduos ŽIV kūdikiui nėštumo, gimdymo metu ar maitindama krūtimi, sudaro 13–30 procentų. Gimdymo metu dažniausiai užkrečiama esant kraujo kontaktui ar kontaktui su gleivinėmis. Besilaukiančioms ŽIV užsikrėtusioms moterims, taikant tinkamą gydymą (antiretrovirusiniais vaistais) ir kitas priemones (Cezario pjūvis, nemaitinimas krūtimi), kūdikių užsikrėtimo galimybė sumažinama iki 2 procentų ir mažiau.
ŽIV viruso ypatybės
ŽIV priklauso nepatvariems virusams, tačiau užsikrėtus juo nebepasveikstama: žmonės, kurių organizme aptinkamas ŽIV, vadinami užsikrėtusiais ŽIV, o vakcina dar tik kuriama.
Išdžiūvusio kraujo liekanose kambario temperatūroje virusas išlieka gyvybingas apie 7 dienas, virinant 1000C žūna iš karto, paveiktas spiritu, chloru, rūgštimi ir šarmu, balinamosiomis, dezinfekuojamosiomis medžiagomis žūna, tačiau yra atsparus ultravioletiniams ir rentgeno spinduliams bei šalčiui.
ŽIV infekcijos ir AIDS epidemija skiriasi nuo kitų iki šiol žinomų epidemijų, tokių kaip cholera, maras, raupai, dizenterija, šiltinė, difterija, nes per visą laikotarpį nuo 1980 metų neįregistruotas nė vienas savaiminio pasveikimo atvejis.
Kaip išvengti užsikrėtimo ŽIV?
Didžiausia ŽIV viruso koncentracija randama kraujyje, makšties išskyrose, spermoje, motinos piene. Seilėse, šlapime, ašarose, prakaite ŽIV koncentracija yra nedidelė, todėl nekelia užsikrėtimo pavojaus. ŽIV užsikrečiama, kai tiesiogiai į kraują pro gleivines ar sužeistą odą patenka ŽIV užkrėsti organizmo skysčiai, kuriuose viruso koncentracija didžiausia.
Norint išvengti užsikrėtimo ŽIV lytiniu keliu reikėtų vengti komercinio visų rūšių sekso (asmenys teikiantys tokias paslaugas sudaro padidintos rizikos grupę), vengti atsitiktinių lytinių santykių, esant bet kokiam įtarimui, kad partneris gali būti užsikrėtęs naudoti prezervatyvą. UNAIDS duomenimis, apie 80 proc. užsikrėtusiųjų ŽIV pasaulyje užsikrėtė nesaugių (nenaudojo prezervatyvo) lytinių santykių metu.
Siekiant išvengti užsikrėtimo ŽIV kraujo keliu reikėtų naudoti vienkartinius švirkštus ir adatas, įsitikinti, kad narkotikų ar vaistų ta pačia adata nesileido kitas žmogus (vienkartiniai švirkštai ir adatos prieš naudojimą išimami iš originalios pakuotės). Tatuiruočių metu naudojami įrankiai turi būti tinkamai dezinfekuoti.
Siekiant išvengti iš motinos vaikui perduodamo užkrėtimo ŽIV sergančioms motinoms reikia kreiptis į asmens sveikatos priežiūros specialistus, naudoti specialius vaistus bei taikomas kitos priemones padedančias sergančiai motinai pagimdyti sveiką kūdikį.
